Paskelbta: 2016 15 gegužės

Marija ir Lauryna: „Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga man, kitam žmogui gali būti labai svarbu“

27 m. Lauryna, mėgstanti nuolat tobulėti, kažką naujo išbandyti, „filosofuoti“ apie gyvenimą, sportuoti, vaikštinėti senamiesčio gatvelėmis ir 12 m. Marija, kuriai patinka piešti, skaityti, vaidinti, dainuoti, gaminti ir kartais kurti eilėraščius. Abi į programą atėjo panašiu metu. Viena idėją apie savanorystę savyje brandino gana ilgai (netgi nuoširdžiai baltu pavydu pavydėdavo, jeigu pažįstami pasakodavo apie savanoriavimą), domėjosi įvairiais savanorystės būdais (nuo pagalbos renginiuose iki kitų variantų), kol galiausiai viduje pajuto, kad nori įsitraukti į veiklą su vaikais, nes tai buvo arčiausiai širdies ir per visus metus jautėsi sukaupusi pakankamai patirties, kuria galėjo pasidalinti ir perduoti. Ją sužavėjo pati mintis turėti vieną draugę ir jai skirti savo laiką ir dėmesį, puoselėti draugystę ir užmegzti stiprų ryšį. Kitai apie programą papasakojo mama. Mintis labai sudomino, nes norėjosi turėti pačią tikriausią draugę. Taip ir susidraugavo – siekdamos kartu mokytis atsipalaiduoti, stiprinti pasitikėjimą savimi, savarankiškėti.

Apie savo pirmą susitikimą abi kalba panašiai – „tai buvo kažkas wow“. Marija prisimena, kad nuo pat pradžių gerai sutarė ir abi nustebo, kaip šauniai jos tiko viena kitai. Stebėjosi, kad net abiejų žieminių paltų spalva buvo vienoda. Negalėjo sulaukti kito susitikimo. O paskui jau visus metus veikė daug visokių dalykų kartu. Lauryna sako, kad jos yra „tikros veiklų generatorės“: labai įstrigo gulėjimas „Žvėryno pievoje“ su kava ir žiūrėjimu į debesis, tapymas, atsipalaidavimas spalvinant mandalas prie Baltojo tilto, Katedros požemių lankymas. Marijai šalia šitų dalykų dar patiko važinėjimas riedlentėmis Vingio parke, lankymasis „Nacionalinėje dailės galerijoje“ ir šiaip vaikščiojimas „galvojant apie šį bei tą ir bei tą bei šį“.

 

IR TU TAPK SAVANORIU – VAIKO DRAUGU. DABAR – GERIAUSIAS LAIKAS REGISTRUOTIS!