Nepriežiūra ir apleistumas
Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, dėl kurio kyla grėsmė vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui. Apleistumas gali būti:
- fizinis, kai nepatenkinami biologiniai vaiko poreikiai – nesirūpinama jo maitinimu (vaikas nuolat alkanas), drabužiais (neturi batų ar šiltų rūbų žiemą), fiziniu saugumu, sveikata (vaikas negauna tinkamos medicininės priežiūros, vejamas iš namų, paliekamas darželyje ir pan.)
- emocinis, kai nepatenkinami psichologiniai vaiko poreikiai, skatinima ar leidžiama vartoti alkoholį, narkotines medžiagas, rūkyti;
- socialinis, kai nesirūpinama vaiko socializacija, išsilavinimu, jis neleidžiamas į mokyklą, netenkinami specialieji poreikiai, ignoruojami gabumai.
Požymiai, kurie leidžia įtarti apleistumą ir netinkamą priežiūrą:
- vaikas menkai fiziškai išsivystęs – mažo ūgio, svorio, silpnas;
- vaiko išvaizda netvarkinga – purvinas veidas ir kūnas, purvini ir netinkantys drabužiai, neturi reikalingų priemonių;
- dantų ir burnos ertmės ligos;
- vaikas nuvargęs ir apatiškas, sunkiai sukaupia dėmesį, mieguistas;
- vaikas nuolat alkanas;
- vaikas nuolat laiku neatvedamas ar nepaimamas, „pamirštamas“ darželyje;
- suaugusieji, pasiimantys vaiką iš darželio, mokyklos ar būrelio, dažnai keičiasi, vaiką pasiima vaikui nepažįstami ar tik iš matymo pažįstami žmonės, neblaivūs, netvarkingi suaugusieji atveda ar pasiima vaiką;
- vaikas vagiliauja;
- neturi higienos įgūdžių.
Vertinant nepriežiūrą, reikėtų atsižvelgti į realias šeimos gyvenimo sąlygas, pvz., gal šeima gyvena pavojingoje kaimynystėje ir vaikai dėl saugumo neleidžiami į lauką arba tėvai dėl darbo sąlygų priversti palikti vaikus vienus.