Socialinė kampanija „Žodžiai žeidžia visam gyvenimui“

Įgyvendinta  2013 – 2014 m.

 

Kampanijos tikslas – atkreipti suaugusiųjų dėmesį į emocinį suaugusiųjų smurtą prieš vaikus, ilgalaikes tokio smurto pasekmes vaiko raidai, elgesiui, emocinei būsenai ir savivertei ir skatinti taikyti pozityvius vaikų auklėjimo būdus.

 

Kampanijos šūkis – „Pagalvok, kol žodžiais nesužeidei savo vaiko“.

 

Kampanija skirta suaugusiems, turintiems vaikų, bendraujantiems su vaikais, dirbantiems su vaikais.

 

Kas yra emocinė prievarta?

 

Emocinė prievarta yra nuolatinis vaiko menkinimas, nuvertinimas, tyčinis kritikavimas ir žeminimas. Tai toks elgesys, kuris pažeidžia psichologinį vaiko augimą ir raidą, taip pat apima vaiko atstūmimą, įbauginimą arba pažeminimą, sukeliančius baimę arba kaltės jausmą. Emocinė prievarta taip pat apima tėvų auklėjimo ar pripažinimo stoką bei kitus veiksmus, kenkiančius vaiko intelektualinei arba psichologinei raidai.
Emocinė prievarta yra neigiamo ir žalingo tėvų elgesio su vaikais modelis, o ne atskiri atvejai ar suaugusiųjų normalaus emocinio reagavimo pavyzdžiai. Nepaisant to, kad vaikai yra pakankamai atsparūs ir gali susitvarkyti su atsitiktiniais ir pavieniais įžeidinėjimais ar jų kritikavimu, nuolatinis kaltinimų bėrimas gali sužlugdyti vaiko asmenybę. Chroniškas priekabių ieškojimas, vaiko žeminimas ir kritikavimas neigiamai veikia jo asmenybės raidą; nenutrūkstanti niūrių ir piktų priekabių tirada vaiko sieloje „plečiasi“ lyg koks vėžys ir griauna jo pasitikėjimą savimi, slopina normalias socialines sąveikas.
Emocinis smurtas yra rimta problema. Deja, neretai suaugusieji į šią problemą žiūri nerimtai ir mano, jog tai – visiškai „normalus“ jų elgesys su savo vaikais. Tėvai privalo suvokti, jog jei jų vaikai išgyvena nuolatinę emocinę prievartą, girdi pravardžiavimą ar patiria pažeminimą, ilgainiui tai paveiks jų tolesnį gyvenimą.

Tik pagalvokime, kas atsitinka, kai skubantis ar pavargęs suaugęs rikteli lyg tarp kitko „Ar tu kvaila, kad nežinai kaip klausyti?“ arba „Tu niekam tikęs tinginys, eik užsiimk kuo nors“ ar „Man bjaurus tavo zyzimas, užsičiaupk.”Žodžiai gali būti įvairūs – mesti įpykus ar pavargus, atsitiktiniai ar nuolatos kartojami, ir jeigu juos taria vaikui svarbus suaugęs, kuriuo jis pasitiki – tėtis, mama, mylima auklėtoja, močiutė, dėdė, jie žeidžia skaudžiau už fizinius kirčius. Jokie kaulai nelūžta, bet emociniai randai lieka ilgam. Pasikartojančios traumos – neprognozuojami pykčio protrūkiai, nuolatiniai nuotaikų svyravimai, emocinis šaltumas ir vaiko emocinių poreikių ignoravimas, gąsdinimas – sudarko vaiko savęs vaizdą ir palieka emocinę negalią visam gyvenimui.

Emocinės prievartos formos

  • Pravardžiavimas ir kito užgauliojimas;
  • Rėkimas arba šaukimas;
  • Sąmoningas žeminimas kitų akivaizdoje;
  • Kontroliavimas, gąsdinimas arba žeminimas internetinėse bendruomenėse arba naudojant mobiliuosius telefonus;
  • Kaltinimas dėl savo paties smurtaujančio ir nesveiko elgesio;
  • Gandų skleidimas apie kitą;
  • Draugų nukreipimas prieš kitą.

Emocinės prievartos kategorijos

Parengta pagal leidinį „Vaiką žalojantis elgesys: metodinis vadovas specialistams“ D.Glaser, V.Prior.
Prof. Danya Glaser emocinę prievartą apibrėžia kaip nuolatinį žalingą tevų bendravimą su vaiku. Emocinės prievartos sąvoka apime ir emocinę prievartą, ir emocinę nepriežiūrą.

Emocinė prievarta apibūdina tėvų ir vaikų santykius, o ne konkrečius įvykius.Emocinį išnaudojimą ir nepriežiūrą įrodo konkretūs detaliai apibūdinti žalingo tėvų bendravimo su vaiku pavyzdžiai.

 

Priešingai negu kai kuriais kitais vaiką žalojančio elgesio atvejais, vaikas pats paprastai neatskleidžia emocinės prievartos, todėl vaiko apklausa vien kai įkalčių rinkimo priemonė turi mažai prasmės. Vaiko žaidimai, elgesys ar išvaizda gali parodyti emocinės prievartos pasekmes. Kiti duomenys surenkami iš ilgesnį laiką trunkančio šeimos bendravimo modelio, istorijos ir pasekmių vaikui stebėjimo.

 

Galima išskirti  5 emocinės prievartos kategorijas. Vienoje šeimoje gali pasireikšti viena emocinės prievartos kategorija ar keletas vienu metu.

 

Išskiriamos 5 emocinės prievartos kategorijos:

 

1. Tėvų emocinis šaltumas, abejingumas ir emocinė nepriežiūra.

 

  • Toks tėvų elgesys pasireiškia, jei patiems tėvams kyla psichikos sveikatos sunkumų, jie nesaikingai svaiginasi narkotikais ar alkoholiu, arba juos nuolat slegia kiti sunkumai, pavyzdžiui, tėvų tarpusavio smurtas.
  • Tyrimai rodo, kad ypač didelę žalą vaikams gali padaryti tėvų emocinis šaltumas ir abejingumas.

 

2.Nuolatinė neigiama nuostata į vaiką.

 

  • Tai gali būti priešiškumas, itin griežtos bausmės vaikui, jo niekinimas, kaltės vertimas ir atstūmimas.
  • Tėvai mano, kad vaikas nusipelnė tokio neigiamo elgesio.
  • Tokia neigiama tėvų nuostata ir elgesys paprastai nukreipiamas į vieną konkretų vaiką.

 

3.Nenuoseklus, vaiko raidos neatitinkantis bendravimas su vaiku.

 

  • Neadekvatus, nenuoseklus ir griežtas drausminimas.
  • Vaikui keliami reikalavimai, neatitinkantys jo raidos (pvz.,z tikimasi, kad mažas vaikas padės tėvams, rūpinsis broliais ir seserimis, ar savimi).
  • Per didelė tėvų globa ir atsargumas, dėl kurio ribojamas vaiko patyrimas ir mokymasis.
  • Vaiko neapsaugojimas, kai jis tampa trikdančių ar traumuojančių įvykių liudininku, ypač smurto tarp tėvų.

 

4.Tėvų nesugebėjimas pripažinti vaiko individualumo ir asmeninių ribų.

 

  • Tėvai naudojasi vaiku savo psichologiniams poreikiams patenkinti.
  • Tėvai nesugeba atskirti vaiko galimybių ir poreikių nuo savo reikalavimų ir lūkesčių.
  • Tėvai priskiria vaikui savo asmeninius arba iš praeities kilusius jausmus, troškimus ir motyvus.
  • Tėvai neigia unikalais vaiko temperamento ir asmenybės savybes.

 

Aplinkybės, kai dažnai aptinkamas 4 kategorijos elgesys:

  • Paprastai ši kategorija pasitaiko, kai vaikai įveliami į tėvų skyrybų ginčus.
  • Išgalvota ar tyčia sukelta liga (sukelto Miunhauzeno sindromas) yra šios kategorijos atmaina.
  • Ši kategorija aptinkama, kai tėvai turi neišspręstų jausmų savo pačių vaikystės patirties atžvilgiu ir projektuoja juos į savo vaiką.
  • Ši kategorija pasitaiko, kai tėvai serga ribinės asmenybės sutrikimu arba sunkia psichikos liga.

 

5.Vaiko socialinės adaptacijos apribojimas.

 

  • Aktyvus netinkamos socializacijos skatinimas (pvz., vaiko aktyvus įtraukimas į neteisėtą veiklą, tokią kaip elgetavimas, kvaišalų vartojimas ir pan.).
  • Nesugebėjimas suteikti reikalongo pažintinių gebėjimų ugdymo ir galimybių mokytis.
  • Vaiko bendravimo su bendraamžiais ribojimas arba neskatinimas.

 

Emocinės prievartos ženklai

 

Emocinė prievarta yra sunkiausiai nustatoma prievartos rūšis. Psichologiškai žalojamus vaikus sunku atpažinti, nes emocinė prievarta nepalieka fizinių ženklų ant kūno, jos neigiamas poveikis gali pasireikšti tik vėlesniu vaiko vystymosi periodu.

 

Ženklai, rodantys, jog vaikas gali patirti emocinę prievartą:

  • Išsisukinėja nuo ėjimo į mokyklą;
  • Turi mažiau draugų;
  • Pasikeitė valgymo įpročiai;
  • Jaučiasi bejėgis/ė;
  • Sako, jog niekas jo/jos nemėgsta;
  • Pradėjo blogai mokytis;
  • Kalba apie savižudybę;
  • Elgiasi kitaip, nei jam/jai įprasta;
  • Vengia tam tikrų vietų, draugų;
  • Blogai miega;
  • Yra blogos nuotaikos, neramus/i, jaučiasi depresyviai;
  • Kaltina save dėl savo problemų.

 

Emociškai žalojamam vaikui yra būdingas elgesys:

  • Kalbos sutrikimas – vaikas mikčioja, sunkiai šneka;
  • Psichosomatiniai skundai – galvos, pilvo skausmai, pykinimas, alpimai;
  • Nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis;
  • Depresija;
  • Destruktyvus ir autodestruktyvus vaiko elgesys;
  • Vaikas yra nepasitikintis savimi, savęs vertinimas labai žemas, linkęs izoliuotis;
  • Vaikas yra perdėtai nuolankus suaugusiam;
  • Vaikas yra pasyvus, neturi iniciatyvos;
  • Vaikas meluoja;
  • Vaikas yra ne pagal amžių suaugęs arba ne pagal amžių vaikiškas.

 

Emocinės prievartos pasekmės

 

Paprastai emocinė prievarta yra besitęsiantis elgesys, jam būdingas kartojimasis arba galimybė pasikartoti.

 

Kartais emocinės prievartos auka iš tiesų pradeda tikėti tuo, kas jam/jai yra sakoma. Jis/ji pradeda galvoti, jog iš tikrųjų yra, pavyzdžiui, storas/a, durnas/a ar negražus/i. Nuolatinis tavęs kritikavimas ir sakymas, jog nesi pakankamai geras/a priveda prie pasitikėjimo savimi praradimo ir savivertės sumažėjimo. Todėl ilgainiui emocinės prievartos auka gali pradėti kaltinti save dėl tokio suaugusiojo smurtaujančio poelgio su juo/ja.

 

Užgaulių žodžių vartojimas ir pravardžiavimas gali turėti rimtų pasekmių. Tie, kurie yra užgauliojami ir pravardžiuojami, gali jaustis pažeidžiami, turėti žemą savęs vertinimą bei socialinio pasitikėjimo lygį, o tai gali daryti įtaką jų bendravimui su kitais žmonėmis. Emocinės prievartos aukos, norėdamos užmiršti patiriamą žeminimą, gali griebtis alkoholio arba narkotikų, o ypatingais atvejais – bandyti nusižudyti.

 

Vaiką žalojančio elgesio pasekmės

 

Patarimai tėvams

10 sakinių, kurių neturėtumėte vartoti, bendraudami su vaikais

 

Kaip sustabdyti emocinę prievartą?

 

Kaip elgtis, kad nereikėtų gailėtis dėl pasakytų žodžių?

 

101 pagyrimas vaikams

 

 

Plakatas:
 Magnetukas „101 pagyrimas vaikui“:

 

 

Lankstinukas:

 

Apie kampaniją žiniasklaidoje

LAIDŲ ĮRAŠAI TELEVIZIJOJE:


STRAIPSNIAI INTERNETE:

 

 

Kampanijos partneriai:

Lenkijos nevyriausybinė organizacija „Nobody’s Children Foundation“ įgyvendinimo panašią kampaniją Lenkijoje 2012 m. ir leido Paramos vaikams centrui adaptuoti kampaniją ir ją įgyvendinti Lietuvoje.  Reklamą nemokamai sukūrė reklamos agentūra Publicis.

 

                     

 

 

Kampanijos rėmėjai:

                                
Tėvų linija
Apie Tėvų liniją Aktualu Patarimai tėvams Informaciniai rėmėjai
Kompleksinės paslaugos (KOPA)
Mokymai ir paskaitos
Artimiausi E-mokymai Galite užsisakyti
Projektai
Specialistam
Socialinės kampanijos
Dėkojame remiantiems Centro veiklas >>