Tyrimai ir visuomenės apklausos rodo, kad pandemija savanorystės bangos nesukėlė. Neatlygintiną veiklą karantinų metu rinkosi žmonės, kurie savanoriavo ir ankstesniais metais. Siekiant paskatinti daugiau žmonių įsitraukti, taip pat padėkoti jau savanoriaujantiems ir pasidalinti jų patirtimis, gruodžio 5-ąją minima Tarptautinė savanorių diena. Kodėl žmonės skiria laiką savanorystei?
Savanoriauja 9 proc. Lietuvos gyventojų
2020 m. Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimo duomenimis, pastaraisiais metais mūsų šalyje savanoriavo 9 proc. Lietuvos gyventojų. Tik trečdalis neatlyginta veikla užsiima reguliariai (bent kartą per savaitę ar kartą per mėnesį). Tyrimas rodo, kad karantino metu itin mažai atsirado naujų savanorių, kurie neturėjo savanorystės patirties iki pandemijos. Nesavanoriaujantieji ir neketinantys to daryti, kaip ir ankstesniais metais, sudaro didžiausią dalį visų respondentų – 54 proc.
Vienos pirmųjų Lietuvoje savanoriškos mentorystės programų „Big Brothers Big Sisters“, Paramos vaikams centre veikiančios nuo 1995 m., vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė pastebi, kad norinčiųjų savanoriauti skaičius pastaraisiais metais išlieka stabilus, tačiau daugėja motyvuotų žmonių, aiškiai suprantančių ir įsivardijusių, kodėl nori skirti savo laiką vaikams. Dažniausiai tai 25–35 metų žmonės, jau atradę save profesinėje veikloje, bet ir laisvalaikiu ieškantys prasmingos savirealizacijos bei galintys įsipareigoti ilgalaikei savanorystei.
„Dažniausiai žmonės savanoriškų užsiėmimų ieško tikslingai, norėdami prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo, savo vertybių, darant gera kitiems, įtvirtinimo. Savanorystė padeda puoselėti bendruomeniškumą ir labai praturtina emociškai, stiprina žmogų kaip asmenybę“, – sako programos „Big Brothers Big Sisters“, kurią ne vienerius metus remia Vilniaus miesto savivaldybė, vadovė.
Savanorystė suteikia pilnatvės jausmą
Nusprendę dalyvauti programoje „Big Brothers Big Sisters“ ir mažiausiai metus kiekvieną savaitę bendrauti su įvairių psichologinių sunkumų patiriančiais vaikais, savanoriai pabrėžia, kad tokia veikla suteikia pilnatvės jausmą, stiprina savivertę ir padeda pajusti ilgalaikį džiaugsmą.
35-erių Simona, dirbanti finansų srityje sako, kad savanoriauti nusprendė, nes norėjosi surasti daugiau prasmės ir vertingos veiklos savo gyvenime, daryti gera ir per tai matyti pokytį pasaulyje. „Norėjosi duoti be grįžtamojo atsako, bet jau po kelerių savanoriavimo mėnesių, pajutau, kiek daug gaunu: įkvėpimo ir drąsos bandyti bei veikti, džiaugsmą mėgautis mažais gyvenimo malonumais. Mokausi išklausyti ir išgirsti, būti kantresne“, – džiaugiasi savanorė.
Advokato padėjėju dirbantis 30-metis Vadimas prisipažįsta, kad „Big Brothers Big Sisters“ savanoriu tapo todėl, kad norėjo padaryti gerą ir naudingą dalyką. „Galbūt norėjau padėti ir kažką gero duoti nieko nesitikėdamas atgal. O gal mano gyvenime trūko ilgalaikės veiklos, kuri reikalauja kantrybės ir neduoda greitų rezultatų? Galbūt norėjau išeiti iš komforto zonos ir patobulėti?“, – svarsto Vadimas.
Kristina savanoriauti pradėjo prieš 3-ejus metus, įžvelgusi labai prasmingą programos misiją: „Manau, kad draugystė ir nuoširdus dėmesys kitam žmogui yra vertybės, galinčios padaryti pasaulį bent šiek tiek geresnį. Būtent to ir siekiu programoje, kai kartu su Mažąja Drauge kuriame draugystę ir džiaugiamės vis stiprėjančiu tarpusavio ryšiu“.
„Kai supranti, kad gali ne tik imti, bet ir duoti, kai padaręs gerą darbą ar gerai pasielgęs, negalvoji apie tai, o kas man už tai, nes jauti, kaip širdyje gera ir ramu, kai gali būti šalia tų, kuriems reikia pavyzdžio, draugo, pašnekovo, tada supranti, kad atėjo laikas savanorystei“, – sako 31-erių Vaida, metus savanoriavusi „Big Brothers Big Sisters“ programoje.
Dalyvauti „Big Brothers Big Sisters“ gali visi/-os nuo 18 metų, nepriklausomai nuo išsilavinimo, profesinės veiklos, šeiminės padėties, turintys/-ios laiko kiekvieną savaitę dvi valandas praleisti su vaiku ir norintys/-ios baigti savanorių mokymus.
Daugiau informacijos – www.bbbs.lt
