Įvairių rūšių smurtas – vienos sunkiausių ir dažniausiai pasitaikančių nepalankių vaikystės patirčių, kurios turi sudėtingų ilgalaikių pasekmių ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Neigiamą fizinės, seksualinės, psichologinės prievartos ir nepriežiūros poveikį padeda sušvelninti vaikų, patyrusių smurtą ar netinkamą elgesį, psichologinio atsparumo stiprinimas.
Kodėl reikia stiprinti psichologinį atsparumą?
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad smurtą patyrusiems vaikams laiku nusuteikus pagalbos, kyla įvairių sunkumų. Gali pasireikšti depresija ir nerimas, stiprus pyktis ir nepaklusnumas, baimė ir užsisklendimas, prastėja santykiai su bendraamžiais ir kitais žmonėmis. Dažnai būdinga žema savivertė, gali būti sunku susikaupti ir atlikti užduotis mokykloje. Kelis kartus didėja nusikalstamumo, svaigalų ir narkotinių medžiagų vartojimo, savęs žalojimo rizika.
2020 m. UNICEF duomenimis, COVID-19 pandemijos metu prievartą patyrę vaikai gali patekti į dar didesnį pavojų tiek namuose, tiek internete ir patirti dažnesnį bei sunkesnį smurtą. Kiti vaikai gali pirmą kartą patirti smurtą. Prievartos rizika padidėja dėl tėvų priežiūros stokos (mirties, ligos ar atsiskyrimo nuo tėvų), išaugusios įtampos šeimoje, dėl to, kad sunkiau pranešti atsakingoms institucijoms apie smurto atvejus ir laiku suteikti pagalbą, pedagogams ir kitiems mokyklų specialistams dėl dažnesnio bendravimo nuotoliniu būdu sunku pastebėti, kad vaikui iškilo pavojus.
„Siekiant sumažinti žalą ir skatinti sveiką raidą, svarbu stiprinti vaikų psichologinį atsparumą. Reikėtų matyti vaiką kaip visumą – ne tik jo randus bei traumas, bet ir stiprybes, galimybes atsitiesti po sunkių įvykių. Su vaikais dirbantiems specialistams svarbu prisiminti, kad kaip austrė norėdama apsisaugoti išskiria perlamutrą, kuris ilgainiui tampa kietu perlu, taip ir sunkumų patiriantys vaikai gali tapti stipriais, sveikais, savimi pasitikinčiais žmonėmis“, – „PEARLS vaikams“: psichologinio atsparumo stiprinimo modelio mokymuose Vilniaus regiono specialistams pabrėžė Milano Katalikiškojo Švč. Širdies universiteto psichologijos mokslų daktarė Francesca Giordano.
Svarbu keisti nuostatas ir įgalinti vaikus
Pasak mokymus Lietuvoje organizuojančio Paramos vaikams centro psichologės Veronikos Lakis-Mičienės, kiekvienas suaugęs, su kuriuo vaikas susiduria savo kasdienybėje, gali turėti svarbią psichologinį atsparumą stiprinančią funkciją. Svarbu pamatyti, kaip skirtingi bendruomenės nariai gali padėti vaikui atsistatyti po sunkių įvykių.
Remiantis PEARLS principais, rekomenduojama keisti nuostatas, įgalinti vaikus ugdant jo stipriąsias savybes, skatinti pasitikėjimą savimi, padėti atgauti galios ir kontrolės jausmus, aktyviai klausytis ir bendrauti, užmegzti palaikančius santykius.
Su nepalankias vaikystės patirtis išgyvenančiais vaikais dirbantiems ar susiduriantiems specialistams F. Giordano patarė atkreipti dėmesį į savo pačių lūkesčius ir išankstinį požiūrį į vaikus: „Kartais manome, kad jie yra visiškai pažeidžiami, nes psichologinės ir fizinės traumos kur kas aiškiau matomos nei jų resursai. Labai naudinga kartu panagrinėti vaiko stiprybes ir įgūdžius, padėjusius atremti sunkumus ir išgyventi. Paklauskite: Ką mėgsti veikti? Kokia veikla tau suteikia džiaugsmo? Kas tau sekasi? Kodėl tau sekasi? Kokios tavo savybės tau labiausiai patinka?“.
Kita mokymų lektorė Milano Katalikiškojo Švč. Širdies universiteto psichologė Alessandra Cipolla pabrėžė, kad būtina keisti požiūrį į vaikus kaip į turinčius vidinių stiprybių, kurias galima ir reikia panaudoti bei stiprinti, o ne kaip į asmenis, kuriuos reikia „sutaisyti“. Ypatingai svarbus pasitikėjimo savimi skatinimas, kuris padeda vaikui įveikti trauminio įvykio sukeltą pasyvumo ir bejėgiškumo jausmą bei pasijusti pagrindiniu savo gyvenimo veikėju. Specialistas turėtų sukurti daugiau galimybių ir paaiškinti jas vaikui bei paskatinti jį patį priimti sprendimus. Taip pat padėti vaiko aplinkoje esantiems suaugusiems susigrąžinti motyvaciją žvelgti į ateitį ir judėti į priekį, atrasti ir įvardyti pagrindines rizikas bei apsaugas vaiko gyvenime.
Atsistatyti gali visi, nepriklausomai nuo jų pažeidžiamumo
Trauminius įvykius išgyvenę vaikai mąsto ir elgiasi kitaip nei kiti. Jie patiria intensyvias emocijas, jiems sunku pasitikėti kitais žmonėmis. Dažnai jaučiasi beviltiški, bejėgiai, netekę galios, nepasitiki savimi ir jiems sunku įsivaizduoti savo ateitį. Tad, pasak A. Cipolla, reikėtų sukurti saugią fizinę ir emocinę aplinką, kurioje būtų patenkinti pagrindiniai vaiko poreikiai. Svarbu padėti atgauti kasdienio gyvenimo kontrolę, specialistui informuojant apie visus pagalbos aspektus.
„Pasakykite vaikui, kad jis nėra kaltas dėl įvykusio smurto, sustabdyti smurtą yra ne jo atsakomybė. Naudokite žodžius, skirtus emocijoms įvardyti, kad vaikas suprastų, kaip konfliktų metu jaučiasi kiti žmonės. Smurtą šeimoje patiriantiems vaikams dažniausiai reikia pagalbos apibūdinant ir įvardijant emocijas. Svarbu prisiminti, kad dažniausiai vaikai elgiasi destruktyviai tada, kai jaučiasi praradę kontrolę ir neturi kitų strategijų, kaip išreikšti save“, – atkreipė dėmesį F. Giordano.
Norint padėti vaikams atrasti savo stiprybes ir suprasti poreikius, specialistui būtina aktyviai klausytis jų pasakojimų, o pačiam kalbėti trumpai ir aiškiai. Milano Katalikiškojo Švč. Širdies universiteto, Psichologijos katedros, Atsparumo tyrimų padalinio ekspertės rekomenduoja naudoti žodžius, kurie vaikui padėtų geriau suvokti savo patirtį. Užuot teisus ir vertinus, pasistengti susidomėti žmogaus elgesiu ir ketinimais, nes tai jam padės geriau suprasti savo elgesį. Kalbėti ramiu, žemu, guodžiančiu balsu, pakartoti esminius žodžius, kuriuos sako vaikas, padrąsinti kalbėti toliau, apibendrinti.
Svarbiausia su vaikais dirbantiems specialistams, pasak A. Cipolla ir F. Giordano, neprarasti vilties, kad pokyčiai yra įmanomi ir suprasti, kad atsistatyti gali visi, nepriklausomai nuo jų pažeidžiamumo, išgyventų sunkumų ar patirtų traumų.
DAUGIAU INFORMACIJOS (MOKYMŲ MEDŽIAGA):
