Net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų per pastaruosius penkerius metus patyrė rimtų emocinių sunkumų – nuo streso darbe iki artimo žmogaus netekties ar santykių krizių. Vis dėlto pagalbos ieško tik trečdalis jų, rodo Paramos vaikams centre veikiančio Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Tik 30 proc. respondentų kreipėsi į psichologą ar kitą specialistą, 60 proc. nesikreipė visai, o dar 10 proc. apie tai svarstė, bet nesiryžo kreiptis – šie rezultatai atskleidžia, kad emocinės pagalbos poreikis Lietuvoje vis dar gerokai viršija realų jos naudojimą.
Savarankiškumo kultūra vis dar gaji
Svarbiausia priežastis, kodėl žmonės nesikreipia pagalbos – įsitikinimas, kad su sunkumais reikia susitvarkyti patiems. Taip mano net 68 proc. gyventojų. Kiti mini finansinius sunkumus, nepasitikėjimą specialistais ar baimę, kad apie jų sprendimą sužinos aplinkiniai. Apklausos duomenys parodė, kad emocinės pagalbos vengimą lemia ne tik praktinės kliūtys, bet ir visuomenėje įsišaknijusios nuostatos.
Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Jūratė Čižauskaitė teigia, kad žmones kreiptis psichologinės pagalbos vis dar neretai stabdo gėdos ir silpnumo jausmas. „Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad stiprus žmogus turi susitvarkyti pats. Dalis žmonių bijo būti nesuprasti ar bijo aplinkinių vertinimo. Todėl mūsų darbas – keisti šį požiūrį ir padėti ne tik specialistams, bet ir visiems žmonėms kalbėti apie emocinę sveikatą drąsiai. Privalome normalizuoti emocinės sveikatos svarbą kiekvieno iš mūsų kasdienybėje ir prie to gali prisidėti ne tik specialistai, bet ir kiekvienas Lietuvos žmogus ne kritikuodamas, ne stigmatizuodamas, o suprasdamas ir palaikydamas savo artimąjį, kai jis kreipiasi pagalbos“, – sako psichologė J. Čižauskaitė.
Paramos vaikams centro vadovė akcentuoja, kad Paramos vaikams centras ne tik teikia paslaugas gyventojams, bet ir kaip Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras teikia metodinę pagalbą Kompleksines paslaugas šeimai (KOPA) organizuojantiems ir teikiantiems specialistams visoje šalyje: „Rengiame mokymus, paskaitas ir supervizijas specialistams, kad gyventojai gautų kokybišką pagalbą tiek didmiesčiuose, tiek mažuose miesteliuose. Stiprindami specialistus siekiame užtikrinti, kad psichologinės ir socialinės pagalbos sistema veiktų profesionaliai ir patikimai, kad Lietuvos žmonėms būtų vis drąsiau kreiptis pagalbos.“
Sunkumus įveikia pokalbiais artimiausioje aplinkoje
Apklausa rodo, kad didžioji dalis lietuvių su sunkumais bando tvarkytis savarankiškai – kalbėdamiesi su artimaisiais, ieškodami savipagalbos būdų ar užsiimdami aktyvia veikla. 59 proc. respondentų teigė, kad jiems labiausiai padeda pokalbiai su šeimos nariais ar draugais, o 53 proc. – aktyvus laisvalaikis: sportas, hobiai, kelionės. Beveik pusė apklaustųjų (42 proc.) naudojasi savipagalbos šaltiniais, tokiais kaip knygos ar internetiniai resursai.
Trečdalis apklaustųjų teigė, kad įtampą bando mažinti per didesnį darbo krūvį, o penktadalis – pasitelkdami meditaciją, maldą ar sąmoningumo praktikas. Tik 15 proc. gyventojų kreipiasi į specialistus, o 7 proc. pripažįsta, kad tvarkytis padeda alkoholis ar kitos medžiagos.
Pagrindinis informacijos šaltinis apie specialistų teikiamą pagalbą daugeliui yra artimiausia aplinka – šeima ar draugai. Daugiausia pagalbos suteikiama poliklinikose, psichikos sveikatos centruose ar pas privačius specialistus, o finansinės galimybės išlieka svarbus veiksnys renkantis paslaugos teikėją. Apklausos dalyviams naudingiausi atrodo psichologinės gerovės stiprinimo ir fizinės sveikatos palaikymo užsiėmimai.
Tokie duomenys rodo, kad nors žmonės randa savų būdų tvarkytis, tik vis dar trūksta žinojimo, kaip pasiekti profesionalią pagalbą ir pasitikėjimo jos teikėjais.
Gyventojai nori greitos ir prieinamos pagalbos
Apklausa atskleidė, kad gyventojai pagalbos ieškotų dažniau, jei paslaugas galėtų gauti greitai ir be laukimo. 64 proc. mano, kad pagalba turi būti suteikiama iš karto, kai jos prireikia, o 52 proc. pabrėžia, jog reikėtų didesnio specialistų skaičiaus. 34 proc. teigia, kad kreiptųsi, jei paslaugos būtų nemokamos, tačiau net 40 proc. vis dar nežino, kad nemokamos pagalbos paslaugos apskritai egzistuoja.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė viceministrė Deimantė Bukeikaitė pabrėžia, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas – vienas svarbiausių ministerijos prioritetų:
„Žmonės nori pagalbos čia ir dabar. Todėl stipriname kompleksinių paslaugų šeimai kokybę, siekiame plėsti socialinės, emocinės ir psichologinės pagalbos prieinamumą visoje Lietuvoje ir investuojame į specialistų kompetencijas bei motyvacijos išlaikymą teikiant paslaugas asmenims ir šeimoms, susiduriantiems su iššūkiais kasdieniame gyvenime, kad ateityje būtų išvengtą galimai didesnių socialinių problemų, sudėtingų krizių. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis akcentuojame, kad pagalba turi būti suteikiama kokybiškai, laiku ir kuo arčiau žmogaus namų. Taip pat skatiname savivaldybes aktyviau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms sukurtas tvarus finansavimo modelis, kad emocinė pagalba būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.“
Stipri prevencinė emocinės ir socialinės pagalbos sistema prisideda prie didesnio bendruomenių atsparumo iššūkių laikotarpiu – nuo asmeninių krizių iki ekonominių ar visuomeninių sukrėtimų.
„Psichologinis atsparumas gimsta iš bendruomenės, iš pasitikėjimo, iš tinkamai suteiktos pagalbos. Kai žmonės jaučiasi išgirsti, palaikomi ir turi, kur kreiptis, stiprėja visos bendruomenės ir visos šalies gebėjimas susitelkti, įveikti sunkumus ir išlikti vieningiems. Būtent todėl investicijos į socialinę ir emocinę gerovę yra investicijos į mūsų visų ateitį“, – akcentuoja SADM atstovė ir tvirtina, kad nors darbo padaryta jau daug, tobulėti tikrai dar yra kur.
Fondų sinergija – stipresnės paslaugos regionuose
Pagalbos paslaugų stiprinimas Lietuvoje vykdomas ne tik nacionalinėmis, bet ir Europos Sąjungos fondų lėšomis. Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), vykdančios projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, skirtą suteikti asmenims ir šeimoms būtinus įgūdžius savarankiškai spręsti kylančias socialines problemas, atstovė veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė pabrėžia nacionalinių ir ES fondų sinergijos kuriamą vertę. „Nacionalinių ir Europos Sąjungos fondų sinergija leidžia pasiekti didesnį poveikį – ne tik užtikrinti paslaugų plėtrą, bet ir stiprinti jų kokybę. ES lėšomis finansuojamas „Kompleksinės paslaugos šeimai (KOPA)“ leidžia išplėsti prevencinės pagalbos galimybes visoje Lietuvoje (psichologų, socialinių darbuotojų, jaunimo darbuotojų, mediatorių ir kitų specialistų paslaugos gyventojams nemokamai teikiamos visose savivaldybėse), o nacionalinėmis lėšomis finansuojamas Metodinio centro projektas padeda šias paslaugas teikiantiems specialistams tobulinti savo kompetencijas, dalintis patirtimi ir taikyti vienodus kokybės standartus specialistams, dirbantiems visoje Lietuvoje. Ši sąveika sukuria tvirtą pagrindą tvaresnei, profesionaliai ir žmonėms artimai nacionalinei pagalbos sistemai, kuri, norisi tikėti, dar labiau padidins paslaugų prieinamumą net ir atokiausiose Lietuvos vietose, leis Lietuvos žmonėms labiau pasitikėti specialistais ir nestigmatizuoti psichologinės ir socialinės pagalbos.“
Apklausos kontekstas
Apklausa „Psichologinės ir socialinės pagalbos poreikis ir prieinamumas Lietuvoje“ atlikta 2025 m. gegužės 8–26 d. bendrovės „Norstat LT“ Paramos vaikams centre veikiančio Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro užsakymu. Tyrime dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų, atspindinčių šalies gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimą įgyvendino VšĮ Paramos vaikams centras kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdant projektą „Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras“.
Su pilnu reprezentatyvios Lietuvos gyventojų nuomonės apklausos dokumento tekstu galite susipažinti ČIA
Apie metodinį centrą
Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras kuria vieningą paslaugų organizavimo praktiką, stiprina specialistų kompetencijas ir padeda jiems spręsti kasdienius iššūkius. Centras vienija visoje Lietuvoje veikiančius kompleksinių paslaugų šeimai organizuojančius ir teikiančius specialistus, organizuoja mokymus, konferencijas, konsultacijas, rengia metodinę medžiagą ir skatina dalintis gerąja patirtimi, siekdamas užtikrinti, kad pagalba šeimoms visoje šalyje būtų suteikiama laiku, kokybiška ir prieinama.
Nuotrauka: RDNE Stock Project | Pexels
