Gruodžio 5-ąją minint Tarptautinę savanorių dieną, savanoriškas veiklas koordinuojančios organizacijos pastebi, kad pandemija ir karas Ukrainoje keičia lietuvių požiūrį į savanorystę.
Svarbiausia stiprinti bendruomeniškumą
Krizinės situacijos parodė, kad susitelkti savanoriškai veiklai skatina ne tik noras padėti konkrečiam žmogui, bet ir motyvas prisidėti prie stipresnės visuomenės augimo. Įvairių apklausų duomenimis, daugėja savanoriaujančių reguliariai – kartą per savaitę ar per mėnesį – ir aktyviai įsitraukiančių į vienos organizacijos veiklą. Pilietinės galios indekso tyrimo duomenimis, 2016 m. didžioji dalis savanoriaujančių savo laiko neatlygintinai veiklai skyrė nereguliariai – įvairių akcijų ir renginių metu.
Pasak vienos seniausių Lietuvoje savanoriškos mentorystės programų „Big Brothers Big Sisters“, Vilniuje įgyvendinamos 27-erius metus, vadovės Vaidos Gabės, prieš keletą metų savanoriauti žmonės ateidavo vedini ne tik noro duoti kitam, bet ir gauti mainais sau asmeniškai: įtvirtinti savo vertybes, sustiprėti, rasti tinkamą savirealizacijos būdą.
Šiuo metu didžioji dalis savanorių pabrėžia, kad jiems svarbiausia stiprinti bendruomeniškumą, jie jaučiasi visuomenės dalimi ir mato, kad gali daryti realius pokyčius. „Аteinantys savanoriauti nurodo, kad labiausiai prasmę mato prisidėti prie pokyčių, padėdami vaikams, išgyvenantiems emocinius sunkumus, juos įveikti ir stiprėti. Savanoriai supranta, kad nuo to, kiek vaikystėje ir paauglystėje jauni žmonės sulauks dėmesio ir palaikymo, priklausys, ar mūsų valstybę kurs iniciatyvi, sąmoninga, savimi ir kitais pasitikinti karta“, – sako programos „Big Brothers Big Sisters“, kurią remia Vilniaus miesto savivaldybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovė.
Draugystė keičia ir atveria žmones
„Big Brothers Big Sisters“ – viena seniausių ir žinomiausių į pagalbą vaikams orientuotų prevencinių programų pasaulyje. Joje dalyvaujantys psichologų atrinkti ir išmokyti suaugę savanoriai mažiausiai metus bendrauja su 7–14 metų vaikais ir paaugliais, patiriančiais įvairius psichologinius sunkumus: smurtą, tėvų skyrybas, netektis. Teikdami vaikams emocinę paramą, jie padeda lengviau išgyventi krizes, įgyti pasitikėjimo savimi ir kitais, matyti tinkamą gyvenimo pavyzdį.
Kas savaitę maždaug dviems valandoms savanoriai individualiai susitinka su vaikais ir paaugliais. Savanoris – su berniuku ar paaugliu, o savanorė – su mergaite ar paaugle. Jiedu veikia tai, kuo įprastai užsiima draugai: eina pasivaikščioti, sportuoja, gurkšnoja arbatą, gamina maistą ar rankdarbius, žaidžia žaidimus. Svarbiausia, kalbasi abiem svarbiomis temomis.
Ne vienerius metus savanoriaujanti Kristina mano, kad draugystė ir nuoširdus dėmesys kitam žmogui yra vertybės, galinčios padaryti pasaulį bent šiek tiek geresnį. Būtent to ji ir siekia programoje, kai kartu su Mažąja Drauge kuria draugystę.
Kita savanorė pabrėžia, kad svarbiausias dalykas, ką duoda savanorystė, – tai džiaugsmas matyti, kaip draugystė keičia ir atveria žmones, kaip bendros veiklos ir laikas kartu stiprina, džiugina ir suteikia stipresnį pagrindą po kojomis.
„Norėjosi daryti pokytį pasaulyje, bet tai atrodė nerealu. Keisti vieno mažo žmogaus pasaulį atrodė realiau, nors ir baugiau. Nežinojau, ar sugebėsiu, bet surizikavau ir nei dienos nesigailiu“, – džiaugiasi dar viena savanorė.
Savanoryste programoje „Big Brothers Big Sisters“, kuri jau veikia ne tik Vilniuje bei Klaipėdoje, bet ir Klaipėdos rajone, Šiauliuose, Jonavoje, Kelmėje, susidomi įvairaus išsilavinimo ir profesijų žmonės: teisininkai, žurnalistai, pedagogai, IT specialistai, vadybininkai, bankininkai, menininkai, kariškiai ir kt. Tačiau visus juos vienija noras matyti stiprėjančią Lietuvos visuomenę, skiriant dėmesio vaikams ir paaugliams.
