Visuomenėje įprasta manyti, kad seksualinę prievartą vaikai patiria užpulti nepažįstamų žmonių. Tačiau tyrimai rodo, kad 90 proc. nukentėjusių vaikų buvo išnaudojami šeimos nario arba kito artimo žmogaus: kaimyno, mokytojo, trenerio ir pan. Psichologė Erna Petkutė paskaitoje “Apsaugokime vaikus: natūralus ir susirūpinimą keliantis vaikų seksualinis elgesys” atskleidė įtarimų keliančius fizinius, emocinius ir elgesio požymius.
Nerimą keliantys ženklai
Mažesnių vaikų pasakojimai dažnai “nurašomi” fantazijoms, o paauglių – norui atkeršyti. Tačiau užsienio šalių tyrimai skelbia, kad iš 100 teisėsaugos institucijas pasiekusių ir vėliau patikrintų pranešimų apie seksualinį smurtą, vos 4 atvejai nepasitvirtina. Tad labai svarbu tikėti vaiko pasakojimu, taip pat nepraleisti pro akis ženklų, rodančių, kad jis galėjo patirti prievartą.
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje paskaitoje Paramos vaikams centro programos “Pozityvi tėvystė” vadovė pabrėžė, kad reikėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas staiga pasikeičia: pradeda bijoti konkrečios vietos, sapnuoja košmarus, miegodamas verkia, yra prislėgtas ir nerimąstingas, ima neįprastai seksualiai elgtis.
Kaip reaguoti, kilus įtarimams
Išgyvendami baimės, kaltės, gėdos, išdavystės jausmus, vaikai dažniausiai labai ilgai niekam neprasitaria apie patirtą seksualinį smurtą.
“Apie patiriamus išgyvenimus vaikai bando pranešti savo elgesiu, nuotaika, piešiniuose ar užuominomis. Deja, suaugusieji ne visuomet tinkamai sureaguoja. Itin dažnai pirmoji suaugusiųjų reakcija nuskamba kaip kaltinimas, kad vaikas pats išprovokavo tokį elgesį savo aprangos stiliumi ar veiksmais, pavyzdžiui, eidamas su tuo žmogumi susitikti”, – sakė E.Petkutė.
Psichologė patarė vaiką išklausyti, bet netardyti ir neabejoti (ar tik ne knygoj apie tai perskaitei, o gal filmą matei). Svarbu neneigti to, ką išgirdote, kad ir kaip sunku būtų patikėti. Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės – pasitarsite su specialistais, ką daryti, kad jo daugiau neskriaustų. “Kreipkitės į policijos pareigūnus ir savo rajono vaiko teisių apsaugos skyrių, nes seksualinė prievarta prieš nepilnametį visada – nusikaltimas”, – pabrėžė E.Petkutė.
Svarbu mokyti vaikus atpažinti seksualinį smurtą
Seksualinę prievartą būtina sustabdyti ir padėti ją patyrusiam, nes išgyvenimai gali persekioti visą gyvenimą. Patyrus seksualinį smurtą, sunku pastikėti žmonėmis ir kurti santykius, juntamas bejėgiškumo jausmas, kad mano kūnas man nepriklauso, todėl bandant išsivaduoti nuo šio jausmo, griebiamasi smurto. Gali lydėti tarsi paženklinto, kitokio nei visi žmonės, jausmas, taip pat depresija, įvairios baimės, nerimas, žema savivertė.
Vaikai turėtų suprasti, kad jie nekalti dėl suaugusiųjų elgesio. Labai svarbu supažindinti vaikus su pagrindinėmis taisyklėmis, kurios padeda apsisaugoti nuo seksualinio smurto. Reikia paaiškinti, kuo skiriasi geros ir blogos paslaptys, kad vaikai gali pasakyti “ne” vyresniems ir juos prižiūrintiems žmonėms, jeigu šie pažeidžia saugumo taisykles.
Daugiau konkrečių patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie kūną, saugumą ir pavojingas situacijas, kad jie netaptų seksualinės prievartos aukomis, rasite E. mokymų platformoje www.pvcmokymai.lt.
Paskaita “Apsaugokime vaikus: natūralus ir susirūpinimą keliantis vaikų seksualinis elgesys”, vykusi Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje liepos 12 d., yra projekto “Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste” dalis, finansuojama Europos socialinio fondo.
Nuotr. Rūta Chlomauskaitė