Paramos vaikams centro ekspertai siekia, kad įvairiose srityse su vaikais dirbantys specialistai galėtų atpažinti smurto atvejus ir nukentėjęs kuo greičiau gautų pagalbą. Su LR Generaline prokuratūra įgyvendinant projektą „Kartu galime apsaugoti ir padėti“, prokuratūros ir policijos pareigūnams, teisėjams, psichologams, vaiko teisių apsaugos specialistams suorganizuoti mokymai, skirti spręsti problemas, kylančias baudžiamojo proceso metu.
„Labai svarbu stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir didinti kompetencijas specialistų, kurie dirba su vaikais, patyrusiais smurtą ir dalyvaujančiais baudžiamajame procese. Tam, kad vaikai išgyvenę krizinius įvykius, susijusius su prievarta, nebūtų dar kartą traumuojami ir kiek įmanoma greičiau sulauktų kompleksinės pagalbos, svarbus ne tik bendras, bet ir kryptingas įvairių institucijų darbas. Reikalingos susistemintos ir standartizuotos procedūros“, – pabrėžia Paramos vaikams centro psichologė, projekto „Kartu galime apsaugoti ir padėti“ vadovė Ieva Daniūnaitė.
Siekiant paskatinti ir sustiprinti specialistų bendradarbiavimą, gruodį ir sausį keturioms grupėms teisėjų, prokurorų ir jų padėjėjų, policijos pareigūnų, vaiko teisių apsaugos specialistų, teismo ir nevyriausybinių organizacijų psichologų vyko tarpinstituciniai mokymai.
Jų metu aptarti baudžiamojo proceso, kuriame nukentėjusieji ir liudytojai yra vaikai, ypatumai, taip pat – nepilnamečių apklausų vykdymo klausimai: pasiruošimas apklausai ir atlikimo tvarka, specialiųjų poreikių vertinimas, vaiko ir šeimos paruošimas. Buvo kalbama apie psichologines smurto prieš vaikus pasekmes, psichologinius vaiko dalyvavimo buadžiamajame procese aspektus. Pristatytos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijos baudžiamajame procese, teismų praktika baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjęs yra nepilnametis, teismo psichologinių ekspertizių skyrimo ypatumai.
Kauno apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės ir šio projekto ekspertės Daivos Brudnienės teigimu, ypač svarbu, kad visų institucijų atstovai mokymų metu turi galimybę pasidalinti jiems rūpimais klausimais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet išryškėja įvairūs probleminiai aspektai sprendžiant vaikų atstovavimo, jų apklausų organizavimo, kardomųjų priemonių skyrimo, bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir kitus svarbius aspektus, nuo kurių priklauso, ar tinkamai užtikrinsime geriausius vaikų interesus. Būtent šio principo užtikrinimas privalo būti vienijantis visas dalyvaujančias institucijas, kurių atstovai vykdydami savo funkcijas siekia skirtingų tikslų.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, projekto ekspertė Auksė Lipkevičienė priduria, kad LR Generalinės prokuratūros 2021-2023 metų strateginiame veiklos plane viena iš prioritetinių veiklos krypčių yra įvardijamas seksualinės prievartos nusikalstamų veikų, nuo kurių nukentėjo vaikai, tyrimas: „Seksualinė prievarta yra pati sunkiausia prievartos prieš vaikus forma, sukelianti skaudžiausius padarinius visai vaiko raidai. Šios kategorijos ikiteisminiams tyrimams itin svarbu, kad jie būtų atliekami kuo mažiau traumuojant nukentėjusį vaiką, todėl mokymuose yra aptariamos ir priemonės, kurių turi imtis visos tyrimuose dalyvaujančios institucijos, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas maksimaliai apsaugant vaiko interesus, per kuo trumpesnį terminą, įgyvendinti „vienos“ vaiko apklausos principą“, – pastebi A. Lipkevičienė.
Tarpinstituciniai mokymai yra dalis projekto „Kartu galime apsaugoti ir padėti“, kurio tikslas – skatinti ankstyvą nuo smurto nukentėjusių vaikų atpažinimą ir užtikrinti jų apsaugą, atsižvelgiant į specifinius vaikų poreikius baudžiamojo proceso metu, taip pat teikti jiems kompleksinę pagalbą. Projektą įgyvendina LR Generalinė prokuratūra ir VšĮ „Paramos vaikams centras“, finansuoja Europos Sąjungos teisių, lygybės ir pilietybės programa (2014–2020 m.). Daugiau informacijos: https://bit.ly/3g4YFWk
Už šiame tekste skelbiamą informaciją atsakingi tik projekto įgyvendintojai. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už šios informacijos naudojimą.
Projektas finansuojama Europos Sąjungos teisių, lygybės ir pilietybės programos (2014–2020 m.) lėšomis.
