Užvaldžius stipriems jausmams (pykčiui, baimei ar kt.), vaikai ir paaugliai dažniausiai elgiasi impulsyviai, neapgalvotai, netinkamais būdais išreiškia emocijas. Labai svarbu su vaikais pasikalbėti apie nusiraminimo būdus ir padėti jų išmokti.
Svarbu sustoti ir pagalvoti, kaip reaguoja kūnas
Paramos vaikams centro psichologė, programos „Antras žingsnis“ vadovė Ieva Dulinskaitė pokalbį rekomenduoja pradėti, paaiškinant vaikams, kad kai esame įsitempę, kartais pasielgiame taip, kaip pirmiausia šauna į galvą. Kai padarome ką nors greitai ir nepagalvoję – elgiamės impulsyviai, o taip galime pakenkti sau arba kitiems.
Tokiais atvejais svarbu sustoti ir paklausti savęs, kaip reaguoja mūsų kūnas. Gali būti, kad pradėjo stipriai plakti širdis, iškaito žandai, norisi sugniaužti kumščius, padažnėjo kvėpavimas, susiraukė antakiai. Šie ženklai padeda suprasti, ką mes jaučiame ir parodo, kad svarbu surasti būdą nusiraminti.
Skaičiavimas padeda atsitraukti iš situacijos
Pirmiausia galima pabandyti tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti. „Iš lėto įkvėpiame per nosį, sulaikome kvėpavimą ir tada lėtai iškvėpiame per burną. Vaikui bus įdomiau ir lengviau naudoti šį būdą, jeigu pasiūlysite prieš save įsivaizduoti karštos sriubos lėkštę – įkvėpdami ją užuodžiame, o iškvėpdami atvėsiname”, – sako I.Dulinskaitė.
Taip pat galima išbandyti lėtą skaičiavimą atgal nuo 5 iki 1. Skaičiavimas vaikui gali padėti atsitraukti iš situacijos ir nesupykti smarkiau, o jeigu jis apimtas labai stiprių jausmų, galima skaičiuoti atgal ir nuo 10.
Ramina mintys, vaizdai, kalbėjimas sau
Dar vienas būdas – galvoti apie raminančius dalykus. Pasak Paramos vaikams centro psichologės, su vaikais šį būdą, kaip ir visus kitus, reikėtų aptarti iš anksto: „Pasiūlykite pafantazuoti, koks vaizdas ar mintis jiems padėtų pasijausti ramiau. Galima paprašyti tai nupiešti ar nupasakoti. Tuomet prireikus šis vaizdas greičiau ateis į sąmonę”.
Nusiraminti taip pat padeda kalbėjimas sau. Vaikus galima pamokyti pačiam sau mintyse priminti sustoti, nusiraminti ir pagalvoti. Pavyzdžiui, vaikas gali sau sakyti: „Mano kūnas sako, kad pykstu. Aš galiu nusiraminti. Tris kartus giliai įkvėpsiu ir iškvėpsiu. Galbūt laimėsiu kitą kartą. O jei ir ne, tai nenusiminsiu”.
Išbandžius šiuos būdus, su vaikais galima aptarti, kaip sekėsi, ar pavyko sustoti ir nusiraminti. Gali tekti pasipraktikuoti ne vieną kartą, tačiau labai svarbu vaikui atrasti jam tinkamą nusiraminimo būdą.
Dizainas: Kristina Dailydė
Paspaudus ant paveiksliuko, rekomenduojamus nusiraminimo būdus galima parsisiųsti ir atsispausdinti.
