Kodėl svarbu mokytis problemų sprendimo?
Tyrimai rodo, kad mokinių gebėjimas efektyviai spręsti problemas gali būti ugdomas. Tokių įgūdžių stiprinimas mažina impulsyvų mokinių elgesį, gerina socialinę jų adaptaciją, saugo nuo smurto ir kitų sėkmingą vaiko funkcionavimą trikdančių problemų. Remdamasi kognityvinės-elgesio terapijos srities tyrimais bei socialinės informacijos apdorojimo modeliu, „Antro žingsnio“ programa orientuojasi į efektyvų tarpasmeninių konfliktų sprendimą. Vaikai, įgydami efektyvių problemų sprendimo įgūdžių bei integruodami programos metu stiprintas emocijų valdymo kompetencijas, pasiruošia socialiai priimtinu būdu dorotis su kasdienybėje kylančiais iššūkiais ir sunkumais.
Šiame „Antro žingsnio“ programos skyriuje vaikai mokosi suprasti tinkamo reagavimo į konfliktus prasmę. Konfliktinėse situacijose mokiniai yra pirmiausia skatinami nurimti ir tik tuomet naudoti nuoseklias problemų sprendimo strategijas. Problemų sprendimo strategijų seka paremta mokslo žiniomis apie efektyvius mąstymo modelius socialinėse situacijose. Agresyvių vaikų mąstymo modeliai itin skiriasi nuo tų, kurie yra mažiau agresyvūs. Agresyvūs vaikai yra dažniau linkę interpretuoti kitų elgesį kaip priešišką, keliantį grėsmę. Tokie vaikai, stengdamiesi apsiginti nuo numanomo pavojaus, dažniau patys inicijuoja agresiją, keliančią tolimesnius nesutarimus su bendraamžiais.
Prevencinės programos emocijų valdymo skyriuje vaikai išmoksta efektyviai naudoti strategijas, padedančias nurimti bei taip sukontroliuoti stiprių jausmų raišką. Įsisavinę nuoseklias nusiraminimo strategijas vaikai yra analogiškai mokomi problemų sprendimų strategijų sekos. Šį, problemų sprendimo strategijų rinkinį, sudaro keturi žingsniai: (1) problemos įvardijimas nekaltinančiu būdu, (2) saugių ir pagarbių sprendimų generavimas, (3) pozityvių ir negatyvių pasekmių vertinimas bei (4) sprendimo pasirinkimas ir jo vykdymo planavimas. Mokant pastarojo problemų sprendimo žingsnio ypatingas dėmesys skiriamas mokinių planavimo įgūdžių tobulinimui – mokiniams teikiamos praktinės užduotys, aiškinami efektyvaus plano kriterijai.
Mokydamiesi nuoseklių problemų sprendimo strategijų vaikai išmoksta geriau pastebėti įvairią socialinę informaciją atskleidžiančius ženklus, yra skatinami atkreipti dėmesį į kito jausmus, apsvarstyti galimas jų priežastis, žvelgiant į situaciją iš kito asmens perspektyvos. Vaikai yra mokomi į kylančias konfliktines situacijas reaguoti įvardijant problemą. Tokiu būdu vaikai yra skatinami šią problemą apgalvoti kilusios situacijos kontekste. Problemų sprendimo įgūdžių formavimo užsiėmimai taip pat skatina neutralų, nekaltinantį kilusių konfliktinių situacijų aiškinimą. Vaikai yra drąsinami formuoti prosocialiu elgesiu paremtus socialinių santykių siekius. Toks vaikų mąstymo modelis skatinamas nedirektyviu, saugių ir pagarbių bendravimo būdų akcentavimo, principu. Įsisavindami efektyvius problemų sprendimo žingsnius, vaikai išmoksta apgalvoti galimus probleminės situacijos sprendimus, įvertinti jų efektyvumą ir pasekmes bei pasirinkti geriausią, prosocialų bendravimą skatinantį sprendimo būdą.
Reguliariai praktikuodamiesi naudoti efektyvias problemų sprendimo strategijas, vaikai formuoja stiprius konfliktinių situacijų sprendimo įpročius. Šiame „Antro žingsnio“ programos skyriuje vaikams pateikiamos įvairios socialinės situacijos, į kurias įsitraukdami jie turi panaudoti išmoktus emocijų valdymo ir problemų sprendimo įgūdžius. Šių situacijų specifika ir sudėtingumas priklauso nuo ugdomųjų vaikų amžiaus. Vaikai gali susidurti su situacijomis, kuriose jiems reikia mandagiai pertraukti kitą asmenį, palaikyti pokalbį, atsiprašyti, išlaikyti pažadą ar dorotis su bendraamžių spaudimu. Įsigilindami į pateiktas situacijas vaikai aktyviai išbando problemų sprendimo žingsnius bei juos atitinkantį, pozityviu reagavimu paremtą elgesį.
