Kas yra empatija?
Empatija yra laikoma centriniu emocinio intelekto komponentu. „Antro žingsnio“ programa išskiria dvi empatijos įgūdžio dimensijas – jausminę ir kognityvinę. Vaikai yra mokomi, kad empatija – tai gebėjimas jausti ir suprasti tai, ką jaučia kitas. Norėdami suprasti kito jausmus mokiniai ugdo savo ir kito asmens emocijų pažinimo įgūdžius, įprotį įvardyti kylančius jausmus bei gebėjimą pažvelgti iš kito perspektyvos.
Empatija taip pat susijusi su socialinėmis mokinio kompetencijomis ir akademine sėkme. Mokėdami identifikuoti, suprasti ir rūpestingai sureaguoti į kito rodomus jausmus vaikai taip pat mokosi socialiai priimtino elgesio, gebėjimo megzti draugystę, bendradarbiavimo, dorojimosi su kylančiomis emocijomis bei efektyvaus konfliktų sprendimo. Mokiniai, kurie pasižymi empatija bei gebėjimu pažvelgti iš kito perspektyvos yra mažiau agresyvūs, dažniau mėgstami kitų bei, lyginant su mažiau empatiškais mokiniais, pasiekia aukštesnių akademinių rezultatų. Vaikai, gebantys pažvelgti iš kito perspektyvos yra labiau linkę padėti bei emociškai palaikyti bendraamžius. Toks vaikų elgesys taip pat siejamas su aukštesniais jų akademiniais pasiekimais.
Empatijos stiprinimas kuria pagrindą kitų vaiko socialinių-emocinių kompetencijų vystymuisi. „Antro žingsnio“ programoje pristatomas empatijos skyrius skatina mokinių gebėjimą atpažinti ir įvardyti asmenines emocijas. Šio gebėjimo stiprinimas ne tik skatina vaikų empatiją, bet ir ruošia juos tolimesniems prevencijos programos skyriams, tokiems kaip „Emocijų valdymas“. Ugdydami empatiją mokiniai mokosi suprasti, ką jaučia, sužino, kaip gali tvarkytis su kylančiais jausmais bei, stengdamiesi pažvelgti iš kito perspektyvos, stiprina problemų sprendimų įgūdžius. Mėgindami spręsti problemas, atsižvelgiant į savo ir kito žmogaus jausmus, vaikai mokosi rūpintis tarpasmeniniais santykiais.
Kuo svarbus emocijų valdymas?
Vaikas, gebantis efektyviai reguliuoti kylančias emocijas, turi reikalingus savireguliacijos įgūdžius susidurti su sunkiais jausmais bei adekvačiai juos reikšti. Emocijų valdymo įgūdžiai yra naudingi ir pozityvių, ir negatyvių jausmų raiškai. Mokinys, gebantis efektyviai reguliuoti kylančias emocijas, yra pajėgus sustabdyti socialiai nepageidautiną, impulsyvų elgesį, pavyzdžiui, džiaugsmingą bėgiojimą mokyklos koridoriais ar norą trenkti, patinkantį žaislą atėmusiam vaikui. Efektyvus emocijų valdymas mažina mokinių agresijos raišką, retina psichoaktyvių medžiagų vartojimo atvejus, stiprina sklandžios adaptacijos pojūtį, didina socialines-emocines mokinio kompetencijas. Mokiniai, turintys žemesnius emocijų valdymo gebėjimus, reaguoja į situacijas, pasikliaudami impulsais. Emocijų valdymo įgūdžių stiprinimas skatina mokinius į emocines situacijas reaguoti, naudojant problemų sprendimo strategijas – situacijos analizavimą, pasekmių apgalvojimą ir planavimą.
Tyrimai rodo, kad vaikai gali išmokti tinkamai reaguoti į stresines situacijas bei efektyviai valdyti savo emocijas, pasitelkdami įvairias kognityvines bei elgesio strategijas, pavyzdžiui, vaikai gali nukreipti savo pačių dėmesį kita linkme, atsipalaiduoti, sąmoningai pakeisti savo mintis stresinėse situacijose. Kitas svarbus emocijų valdymo įgūdis yra vaiko gebėjimas kalbėtis su savimi. Vaikui vystantis, pastebimas asmeninės jo kalbos formavimasis – iš pradžių vaikai pradeda kalbėti sau garsiai, vėliau išmoksta tai daryti mintyse. Tyrimai rodo, kad šio vaikų įgūdžio stiprinimas mokykloje skatina jų emocijų valdymo pajėgumą, mažina agresiją ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo atvejus ateityje. Taigi, mokiniai, gebėdami atpažinti kylančias emocijas bei panaudojantys pozityvaus kalbėjimo su savimi strategijas išmoksta išlikti ramūs stresinėse situacijose bei rečiau demonstruoja įvairius elgesio sunkumus.
„Antro žingsnio“ programos emocijų valdymo skyrius moko vaikus dorotis su situacijomis, provokuojančiomis stiprius jausmus. Mokiniai susipažįsta su įvairiomis emocijų valdymo strategijomis, pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo pratimais bei pozityvaus kalbėjimo su savimi pavyzdžiais. Mokydamiesi kalbėtis su savimi vaikai išmoksta sutelkti dėmesį į savo pačių mintis, nusiraminti bei apgalvoti savo atsaką į kilusią situaciją. Vaikai yra mokomi į kylančius konfliktus reaguoti anksti, stengiantis pozityviai suvaldyti kylančias emocijas. Toks vaikų elgesys itin svarbus emocijų valdymo kompetencijų ugdyme, kadangi konfliktinių situacijų metu kylančios emocijos kelia stiprius fiziologinius atsakus, trikdo mąstymą ir savireguliacijos galimybes. Gebėjimas į stresinę situaciją reaguoti anksti padeda mokiniams užkirsti kelia nesuvaldytų emocijų raiškai bei taip pasitelkti aukštesnio mąstymo reikalaujančias situacijos valdymo strategijas: efektyvią komunikaciją, problemų sprendimą, derėjimąsi, atkaklumą, kompromisų paiešką.
Gebėdami suvaldyti pyktį, baimę, nerimą, gėdą, pavydą ir kitus stiprius jausmus, mokiniai geriau sutaria su bendraamžiais, atspariau reaguoja į kitų vaikų inicijuojamą agresiją, išlieka ramesni stresinėse situacijose. Tyrimai rodo, kad gebėdami suvaldyti kylančias emocijas, patyčias patiriantys vaikai tampa mažiau pažeidžiami ir įdomūs agresoriams – jie rečiau verkia, dažniau pasipriešina, neutraliau reaguoja į konfliktines situacijas.
