Kaip elgtis įtemptose ir konfliktinėse situacijose?

Mums reikalingi ir svarbūs visi jausmai, nes kiekvienas jų atleika tam tikrą funkciją. Pyktis padeda suprasti, kad kažkas pažeidžia mūsų ribas ir poreikius; liūdesys padeda susitaikyti su netektimi, priimti pokyčius; baimė įspėja apie pavojų; džiaugsmas leidžia patirti malonumą, suprasti, kas mums patinka ir pan.

 

Blogų jausmų nebūna, tačiau kartais, kai laiku į juos neatkreipiame dėmesio ir ilgą laiką neišreiškiame, jų prisikaupia tiek daug, kad tampa sunku viską „išlaikyti“ viduje. Jie gali prasiveržti stipriomis emocijomis, skaudžiais žodžiais ar net veiksmais, taip pat išprovokuoti konfliktus arba trukdyti juos konstruktyviai spręsti.

 

Ką svarbu žinoti apie konfliktus?

•   Konfliktai – natūrali santykių dalis. Jie neišvengiami: gali kilti visur ir bet kada.

•   Konfliktai kyla, todėl kad visi žmonės turi savo poreikių ir pyksta, kai jie yra pažeidžiami, pavyzdžiui: jaustis svarbiu, gerbiamu, jaustis saugiai ir pan. Išskiriami šie pagrindiniai poreikiai: išgyvenimas, priklausymas grupei, galia, laisvė, saugumas ir pramogos. Pavyzdžiui, žmogus dirba, nes siekia išgyventi; rengiasi tam tikru stiliumi, nes nori priklausyti bendraamžių pasirinktai grupei. Kartais, norėdami patenkinti savo poreikius, žmonės elgiasi nepriimtinais ar netinkamais būdais.

•   Konfliktų metu žmonės dažniausiai jaučia diskomfortą.

•   Konflikto metu reikia spręsti problemą. Ne žmogus, bet problema turi būti dėmesio centre.

•   Reikia spręsti dabartinį konfliktą ir neiškelti buvusių problemų, nuoskaudų, klaidų, kurias padarėte jūs ar vaikas.

•   Konfliktą reikėtų spręsti kuo greičiau: kol neįsisenėjo, nepradėjo kartotis, nesusikaupė daugiau skaudžių jausmų ir veiksmų – įžeidimų, atstūmimo.

•   Nesėkmingai sprendžiamas konfliktas sukelia apmaudą, pyktį, baimę, nusivylimą, nepasitikėjimą, pažeidžia vaikų pasitikėjimą tėvais ir savimi, jų saugumą, sukelia stresą ir įtampą.

 

Konstruktyvus konflikto sprendimas

Tai bendradarbiavimo strategija, kuomet žmogus aktyviai dalyvauja konflikto sprendime, gina savo interesus, atsižvelgia į kito žmogaus nuomonę ir gali rasti visiškai abi puses tenkinantį sprendimą. Bendradarbiavimas suteikia galimybę aptarti kiekvieno žmogaus reikmes ir norus.

Ši strategija naudojama, kai asmuo tiki, jog nesutarimą galima išspręsti nepaaukojant nė vienos pusės interesų, pvz.: „aš noriu laimėti ir noriu, kad tu laimėtum“. Taip pat pripažįsta kitų teisę turėti kitokį požiūrį ar nuomonę, mano, jog konfliktas yra natūralus dalykas, kuris gali būti išspręstas kūrybiškai. Naudojant šį stilių kuriami geri ir ilgalaikiai tarpusavio santykiai.

Konfliktas sprendžiamas bendradarbiaujant, kai:

•   norima rasti sprendimą, esant stiprioms abiems pusėms;

•   siekiama abipusio įsipareigojimo ir atsidavimo;

•   siekiama išlaikyti gerus santykius.

 

Kas padeda konstruktyviai spręsti konfliktus? 

•   Konflikto įsisąmoninimas. Svarbu suvokti savo kūno ir emocijų signalus, kurie praneša apie išgyvenamą įtampą.

•   Jausmų atpažinimas ir reiškimas. Pirmiausia kiekvienas sau ir kitam turi juos įvardyti. Užuot  sakę „Tu mane nuvylei, nes …“, naudokite teiginius „Aš nusivyliau, nes …“.

•   Tikrųjų poreikių, norų, interesų nustatymas. Kad konfliktas būtų išspręstas efektyviai, reikia suprasti, ko noriu aš ir išsiaiškinti, ko nori kitas. To neišsiaiškinus konfliktas nebus išspręstas.

•   Problemos sprendimo paieška. Žinant, ko nori abi pusės, ieškoma sprendimo.

•   Sprendimo priėmimas ir susitarimas. Abi pusės aiškiai ir konkrečiai susitaria, ką kiekviena padarys.

 

Kaip tėvams spręsti konfliktus su vaikais/paaugliais?

•   Pirmiausia patys suvaldykite savo emocijas ir jas įvardinkite.

•   Padėkite vaikui/paaugliui nusiraminti ir apibūdinti savo savijautą.

•   Įvardinkite problemą – bus aiškiau dėl ko kilo konfliktas.Įvardinkite, kaip problemą suprantate jūs ir išgirskite, kaip ją supranta vaikas/paauglys.

•   Dėmesingai išklausykite vaiką/paauglį. Tai padės suprasti jo norus ar motyvus.

•   Pasikalbėkite, kaip galėtumėte kartu išspręsti konfliktą, koks sprendimas atrodo tinkamiausias.

•   Paaiškinkite ir pagrįskite, kodėl reikėtų vienaip ar kitaip elgtis/nesielgti.

•   Suklydę patys atsiprašykite ir savo pavyzdžiu mokykite vaiką/paauglį taip elgtis.

 

Kaip reaguoti, jei vienas kaltina, o kitas su kaltinimais nesutinkate?

Kai viena pusė ima gintis ar pulti atgal, prasideda intensyvi kova ir sprendimą surasti kur kas sunkiau. Labai svarbu susilaikyti nuo gynybiškos reakcijos. Geriau leisti kitam išsisakyti nesistengiant „įrodyti tiesos“.

Kaip reaguoti, jei jus kaltina ir suprantate, kad kaltinimai pagrįsti?

Klysti yra normalu, kaip ir atsiprašyti, kai taip atsitinka. Bandant neigti savo klaidas, bus tik dar sunkiau. Kartais sprendžiant konfliktą tik to ir pakanka – pripažinti suklydus ir už tai atsiprašyti, jei įmanoma – pasiūlyti atlyginti žalą. Kartu su kitu konflikto dalyviu galima aptarti, kaip būtų galima pagerinti situaciją. Klaidų pripažinimas ir atsiprašymas, nesuteikia kitam teisės žeminti ar užgaulioti.

Kaip reaguoti, jei viena konfliktuojanti pusė rėkia, užgaulioja, įžeidinėja?

Svarbu išklausyti kitą, tačiau tai nereiškia, kad reikėtų nereaguoti, kai kitas užgaulioja ar įžeidinėja. Svarbu nepamiršti, kad yra tam tikros pagarbos taisyklės, todėl nereikėtų leisti kitam elgtis agresyviai ar kelti balso. Jei taip atsitinka, svarbu pasakyti, kad tai netinkama. Galima pasiūlyti keletą būdų nusiraminti: pasivaikščioti, kelioms minutėms atsitraukti, giliai pakvėpuoti. Jei pašnekovas nereaguoja, reikėtų pokalbį baigti ir paaiškinti, kad galėsite pasikalbėti, kitą kartą, kai jis/ji bus ramesnė/is.