Dažnai tėvų naudojamos frazės, kurios žeidžia vaikus
⊙ „Tu mažas &%$##@^!“ Keikimasis, pravardžiavimas ar kitoks vaiko puolimas žodžiu nėra paveikūs būdai sprendžiant vaiko elgesio problemas. Praktiškai neįmanoma vaikui sužadinti atsakingo elgesio, jeigu patys tėvais elgiasi priešingai. Kreipkite dėmesį į vaiko elgesį, o ne į jį patį. Jūs galite būti mylinčiu ir priimančiu mama/ tėčiu, ir tuo pat metu tvirtu nustatant taisykles ir išsakant savo lūkesčius. Norint, kad vaiko elgesys pasikeistų, nereikia jo pulti asmeniškai arba pravardžiuoti. Vietoj to susitelkite į vaiko elgesį ir pastebėkite tuos atvejus, kai jis pasielgė tinkamai.
⊙ „Čia visiška smulkmena, tikrai neverta jaudintis“. Suaugusiems vaikų ir paauglių problemos kartais atrodo juokingos, nereikšmingos, nevertos dėmesio. Tačiau svarbu susilaikyti nuo neigiamo vertinimo. Prisiminkite tuos atvejus, kai jūs buvote dėl kažko nusiminęs/usi ir artimas žmogus nesuprato, kaip jaučiatės. Kai vaikas mato, kad jo mintys ar jausmai buvo nepriimti, jis ne tik jaučiasi atstumtas, bet gali tapti dar piktesnis, labiau susierzinęs ir išgyventi didesnę nuotaikų kaitą.
⊙ „Tu toks pats, kaip tavo tėvas. Kodėl negalėtum būti kaip brolis?“ Nors toks pasakymas iš pirmo žvilgsnio skamba nekaltai, jis gali užgauti tiek vaiką, tiek tėvą, su kuriuo vaikas yra lyginamas. Jei tėvas dažnai kritikuojamas namuose, vaikas nesijaučia gerai, kai jis yra lyginamas su tėvu. Vaikas jaučiasi blogai, girdėdamas savo tėvus kalbant neigiamai apie vienas kitą. Jei vaikui klijuojama etiketė „Tu toks pats, kaip tėvas“, jis gali jausti pyktį ir gėdą, kai kritikuojamas jo tėvas. Jeigu vaikas yra lyginamas su vyru, su kuriuo motina išsiskyrė, vaikas taip pat gali tai priimti kaip grėsmę keliantį pasakymą. O lyginimas su broliu ne tik žeidžia, bet ir supriešina vaikus. Tokiu būdu skatinama kova tarp jų.
⊙ „Tu niekada nieko nepadarai gerai. Tu niekam tikęs/usi.“ Tokie žodžiai vaiką žemina. Neretai tėvai siekia sugėdinti, manydami, kad tai yra geras būdas vaiką nubausti, tačiau toks auklėjimas nesuteikia vaikams reikalingų įrankių išmokti naujų bendravimo įgūdžių, atvirkščiai, skatina atsiriboti. Ilgainiui nuolatinis vaiko gėdijimas trukdys jam priimti tinkamus sprendimus.
⊙ „Tu man nusibodai!“ Tai piktas ir skaudinantis grasinimas. Išgirdęs tokią frazę,vaikas jaučiasi atstumtas. Jis yra priklausomas nuo suaugusių, todėl, kai žmogus, kuris rūpinasi vaiko saugumu ir pagrindinių jo poreikių patenkinimu, vartoja šį posakį, vaikas gali pasijusti nesaugus.
⊙ „Geriau jau būčiau neturėjęs/usi vaikų.“ Po sunkios dienos ar ginčo su vaiku jūs iš tiesų galite pagalvoti: „Kartais norėčiau neturėti vaikų“, nes jaučiatės pervargęs/usi, išsekęs/usi ir prislėgtas/a. Svarbu suprasti, kad toks jausmas yra laikinas. Taip pasijutus, svarbu, susilaikyti nuo komentarų ir kurį laiką pabūti vienam/ai, kad atgautumėte savitvardą.
⊙ „Aš taip pat tavęs nekenčiu!“ Išgirdęs tokius žodžius, vaikas gali galvoti: „Jeigu mano tėvas/motina mano, kad aš bjaurus, vadinasi, toks ir esu.“ Jei šie žodžiai išsprūdo ginčo metu, labai svarbu vėliau vaikui pasakyti: „Suprantu, jog pasakiau, kad tavęs nekenčiu, todėl aš noriu atsiprašyti. Man nereikėjo taip sakyti. Ateityje pasistengsiu savo pyktį suvaldyti geriau.“
⊙ „Jei ir toliau taip elgsiesi, niekada negausi …!“ Toks grasinimas, mainais už gerą elgesį siūlant apdovanojimą, nėra tinkamas būdas susitarti su vaiku ar jį įtikinti pradėti elgtis kitaip. Piktas grasinimas tik parodo, kad suaugęs praranda savitvardą. Jeigu jaučiatės prarandantis/i savitvardą, pasakykite vaikui, kad jums reikia laiko pagalvoti. Pasiūlykite apie tai pakalbėti tada, kai abu būsite nusiraminę. Norint iš tiesų pakeisti vaiko elgesį, pastangos turi būti susietos su konkrečiu veiksmu.
⊙ „Aš tau draudžiu…“ Tėvų baimė dėl vaiko saugumo, dažnai verčia drausti jam tam tikrus dalykus: eiti į vakarėlį, susitikinėti su draugu/e ir pan. Tačiau draudimas nepadeda vaikui tapti nuolankiu, atvirkščiai, draudžiant ką nors, sužadinamas paslėptas noras elgtis būtent taip. Be to, draudimas užkerta kelią vaikui mokytis naujų įgūdžių ir augti. Tad užuot draudę, sutelkite savo dėmesį į tai, kas iš tiesų jums rūpi. Pavyzdžiui, sakykite: „Aš nesu tikras/a, kad šis vakarėlis yra saugus ir geras dalykas. Todėl prieš nutariant, ar tau eiti į vakarėlį, ar ne, norėčiau sužinoti vardus tų tėvų, kurie bus vakarėlyje ir kurie bus atsakingi už jį. Taip pat tu turi padaryti visus savo namų darbus ir visą šią savaitę sugrįžti namo laiku.“
⊙ „Niekas tavęs nemėgs, jeigu taip elgsiesi!“ Vaikas nori pritapti prie kitų ir būti mėgstamas. Jūs galite nerimauti, kad jūsų vaiko nemėgs, jeigu jis ginčysis ar bandys visiems vadovauti arba jeigu nusidažys plaukus šokiruojančia spalva. Tačiau jūs negalite gėdinti savo vaiko, kad jis pradėtų elgtis geriau. Tai neveikia, nes gėdijimas yra susijęs su pažeminimu.
