Pradėję lankyti mokyklą, pirmokai ateina į jiems nepažįstamą pasaulį, kuriame reikia išmokti orientuotis naujoje erdvėje, laike ir daiktuose, kurti santykius su kitais suaugusiais ir vaikais. Prisitaikyti ir išmokti naujų taisyklių vaikams reikia laiko, taip pat tėvų pagalbos, palaikymo bei padrąsinimo.
Kai vaikams stinga informacijos, jie jaučiasi nesaugūs
Daugelis vaikų į pirmą klasę ateina labai smalsūs, norėdami daug sužinoti ir būti geriausiais, tačiau labai greitai supranta, kad mokykloje, kitaip nei darželyje ar namuose, visi aplinkui nepradeda žavėtis po kiekvieno atlikto darbelio ir kad kitiems gali geriau sektis. Pirmokai labai greitai pajunta, kad negalės daryti tik tai, kas patinka ar ilsėtis kada panorėję.
„Labai svarbu, kad tėvai vaikams padėtų suprasti taisykles ir įveikti sunkumus. Pirmokams gali būti sunku rasti valgyklą ar sporto salę, suprasti, kiek trunka pertraukos, kodėl į mokyklą reikia eiti penkias dienas. Tad reikėtų paaiškinti, kas nutiks, jeigu vėluos, pas ką mokykloje gali prašyti pagalbos, kaip elgtis pamokoje ir pan. Kai vaikai nežino aiškių taisyklių arba stinga aiškumo, kaip kas nors vyks, paskęsta nerime ir savo įsivaizdavimuose, gali jaustis labai nesaugiai“, – sakė Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje paskaitoje „Pirmokų adaptacija mokykloje“.
Pasidžiaukite mažais pasiekimais
Dar vienas pirmokams naujas dalykas – mokytoja, su kuria santykiai vaikams labai svarbūs, todėl tėvai neturėtų perimti jos vaidmens, tikrindami namų darbus ar ištaisydami savo vaiko klaidas. „Tėvai turėtų būti pagalbininkai, ramintojai arba padrąsintojai. 7-erių metų vaikas tikrai pajėgus pats atlikti užduotis. Jeigu nesupranta, reikėtų paaiškinti, bet paskatinti atlikti pačiam. Galima pasakyti, kad matote klaidą, bet surasti ir ištaisyti turėtų pats arba mokytoja. Jeigu vaikas nepasitiki savo jėgomis, galima pasakyti: „Mokytoja tau davė užduotį ir ji tiki, kad atliksi.“ Ramiai nusiteikę, palaikantys ir pasitikintys vaiku tėvai, padeda jam įveikti kasdienius iššūkius ir pajausti mokymosi smagumą“, – projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste” paskaitoje pabrėžė A.Kurienė.
Sėkmės išgyvenimas ir tinkamas skatinimas yra svarbi mokymosi dalis. Svarbu pamatyti ir pasidžiaugti net ir mažomis kasdienėmis sėkmėmis ir nepasiduoti nerimui, padarius klaidą. Tiek patiems tėvams svarbu suprasti, tiek padėti vaikams priimti, kad klysti yra normalu, kad nesėkmė, pradėjus mokytis naujų dalykų, yra natūrali ir niekam nepavyksta iš pirmo karto. Kur kas svarbiau pastebėti pavykusius dalykus nei baksnoti į klaidas. Pavyzdžiui, pasidžiaugti, kad iš penkių užduočių trys atliktos puikiai, o ne dvi blogai. Pasak psichologės psichoterapeutės, tai vaikams padeda patirti sėkmę, pasitikėti savimi ir motyvuoja stengtis. O didžiausia klaida – nuolat ieškoti, ką vaikas padarė blogai.
Akademiniams pasiekimams didelės įtakos turi savijauta
Tėvams reikėtų nepamiršti, kad svarbu domėtis ne tik vaikų rezultatais, bet ir jų savijauta. „Emocinė būsena turi labai daug įtakos akademiniams pasiekimams. Jeigu vaikas jaučia įtampą, baimę, nerimą, jam bus sunku susikaupti ir įsiminti dėstomus dalykus. Kai neišlaiko susikaupusių stiprių emocijų, gali elgtis grubiai, piktai, užgauliai. Tad labai svarbu suprasti, kas kelia įtampą. Paklauskite, kaip jautėsi mokykloje, dėl ko buvo pikta ar baisu, kas pralinksmino“, – rekomendavo A.Kurienė.
Vienu rimčiausių iššūkių, keliančių įtampą, pirmokams gali būti naujas vaikų kolektyvas. Kai kuriems reikės pagalbos susidraugauti. Jeigu praėjus pirmam mėnesiui, vaikas mokykloje neturi nei vieno draugo, psichologė patarė susidomėti: „Pirmiausia, pasitarkite su mokytoja. Galbūti ji galėtų padėti įsitraukti jūsų sūnui ar dukrai į kitų vaikų būrelį, paprašyti kurio nors mokinio pabendrauti ar organizuoti kitokį susidraugavimą”.
Kaip vaikas jausis mokykloje įtakos turi ne tik aiškios taisyklės, santykiai su mokytoja bei bendraklasiais, bet ir jo įsitraukimas į mokymosi procesą – ar įdomu sužinoti naujų dalykų. Tad labai svarbu nuolat skatinti pirmoko smalsumą – norą klausti ir ieškoti atsakymų. Paklauskite, kas jam buvo įdomu atliekant konkrečią užduotį, ką norėtų sužinoti išvykus į kelionę ar pamatyti artimiausią savaitgalį.
