Socialinė kampanija „Vienas iš penkių“

Įgyvendinta 2015 – 2019 m.

 

Pagrindinis kampanijos tikslas – suteikti vaikams, tėvams/globėjams ir plačiajai visuomenei žinių bei įrankių, kad galėtume apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo.

 

Šia kampanija siekiame visomis informavimo priemonėmis šviesti plačiąją visuomenę seksualinės prievartos prieš vaikus tema, didinant žinomumą apie jos mastą ir prevencines priemones bei pagalbos galimybes; patraukliomis vaizdinėmis priemonėmis mokyti vaikus saugumo, užkertant kelią seksualiniam išnaudojimui; užtikrinti žinių sklaidą ir priemonių platinimą švietimo, socialinėse ir sveikatos įstaigose visoje Lietuvoje.

 

 

Seksualinės prievartos požymiai

 

Seksualinė prievarta – tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, tikslu patirti seksualinį pasitenkinimą.

 

Vaikų seksualinis išnaudojimas apjungia išprievartavimą arba mėginimą išprievartauti, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti sekso filmus arba pornografinius žurnalus.

 

Žinia apie vaiko seksualinį tvirkinimą ar išprievartavimą gąsdina. Pirma suaugusio reakcija yra neigimas – “to negali būti”. Neigimas yra tiek asmeninė žmogaus, tiek ir visuomenės reakcija – “to negali būti šitoje šeimoje”, “to negali būti mūsų bendruomenėje”. Deja, faktai rodo, kad seksualinio tvirkinimo atvejų yra visų sluoksnių šeimose, dauguma tvirkintojų yra vaikui gerai pažįstami žmonės, giminaičiai, ir kad vaikai nėra linkę meluoti apie seksualinį išnaudojimą.

 

Kaip atpažinti seksualiai išnaudojamą vaiką?

 

Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, tikrai nesuprantantys to, kas iš tikrųjų vyksta, jaučia didžiulę gėda papasakoti apie šiuos įvykius. Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra padidintai jautrūs. Kadangi seksualinė prievarta tiesiogiai pažeidžia kūno ribas, tai ir jos pasekmės gali būti matomos “kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja  ir “siūlo” savo kūną  kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų. Nė vienas elgesio pasireiškimas nėra “geresnis”, tai tik skirtingi būdai ”pranešti” apie siaubingą traumą. Suaugę turėtų atkreipti dėmesį į šiuos pavojaus signalus vaikų elgesyje ir siekti profesionalios pagalbos, jei ikimokyklinio amžiaus vaikas:

 

  • Liečia/trina savo genitalijas nuolat ar /ir  iki skausmo.
  • Žaidžia moters/vyro vaidmenis piktai, agresyviai, ar labai liūdnai. Nekenčia savo ar kitos lyties. Nemėgsta savo kūno, dažnai sako, kad jo kūnas negražus ir nešvarus.
  • Įkyriai domisi seksualine veikla, slapta bando liesti suaugusius, reikalauja, kad kiti jį/ją liestų Elgiasi įmantriai ir “seksualiai keistai”  – “gundo” suaugusį.
  • Prašo, kad žmonės nusirengtų nuogai, prievarta išrenginėja kitus Verčia kitus vaikus žaisti “daktarą”.
  • Seksualinės žinios yra neadekvačiai amžiui išsamios užduoda nepažįstamiems žmonėms įvairius atvirus seksualinius klausimus.
  • Atsisako apsirengti. Slapta demonstruojasi nuogas/nuoga. Atsisako palikti žmones vienus vonioje/tualete
  • Bijo nusirengti kitų žmonių (gydytojo, bendraamžių, fizinio lavinimo užsiėmimuose ir pan.) akivaizdoje.
  • Viešai, įkyriai masturbuojasi, įtraukia į tai kitus vaikus.
  • Kiša daiktus į savo ar kitų vagina ar užpakalį.
  • Nuogas imituoja tikrą seksualinę sueitį ar/ir oralinį seksą. Imituoja lytinį aktą   su kitais vaikais, gyvūnais ar žaislais
  • Bijo tam tikrų specifinių vietų, tokių kaip vonia ar lova. Sutrikęs miegas –bijo užmigti, sapnuoja košmarus, miega labai neramiai, blaškosi, verkia per miegus
  • Yra pasyvus, sukaustytas. Nėra spontaniškas. Pvz, fizinio lavinimo užsiėmimuose sėdi tiesiai, įsitempęs, suspaudęs kojas, tuo metu kai kiti vaikai spontaniškai šokinėja , laksto, rėkauja. Sportuodamas “keistai” juda, stipriai suspaudęs kojas, atrodo, lyg tarpukojis būtų surakintas.
  • Jaučia ypatingą nerimą, akivaizdžiai bijo, kai yra liepiama atsigulti ant nugaros, pvz., per fizinio lavinimo užsiėmimus.
  • Bijo, vengia prisilietimų, ypatingai iš suaugusių žmonių, “sustingsta” paliestas. Kilnojamas ar gaudomas, išlieka “tiesus” ir įsitempęs. Nejaukiai jaučiasi sėdėdamas ant kelių, pakviestas, ateina ir atsisėda, tačiau jaučiasi nejaukiai, sėdi įsitempęs.
  • Stebimi šie fiziniai požymiai – niežėjimas arba skausmas genitalijų srityje, sunkumai šlapinantis,  skausmas gerklėje, sunkumai ryjant, genitalijų srities, analinės angos traumos.

 

Reikia pažymėti, kad vaikų domėjimasis seksualiniais dalykais yra nevienareikšmis reiškinys ir reikia būti ypatingai atsargiems, tiek vertinant tokį elgesį, tiek ir kalbantis su vaiku apie tai. Ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus šiuos požymius, kai kurie demonstruoja tik vieną kurį elgesį ar keletą. Vieno atskiro požymio nepakanka padaryti išvadoms apie seksualinį išnaudojimą, tačiau net ir vienas specifinis požymis turėtų atkreipti suaugusiojo dėmesį, paskatinti jį atidžiai stebėti vaiką ir pasikonsultuoti su specialistais.

 

Pagalba vaikui, patyrusiam seksualinį smurtą

 

LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga
Plačioji g. 10, LT-01308 Vilnius
Tel./Faks.: (8 5) 210 7176, nemokama linija 8 800 01230
El. paštas: vaikams@lrs.lt

 

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius atlieka vaiko teisių apsaugos padėties Lietuvoje stebėseną, teisės aktų, susijusių su vaikais, analizę ir taikymo praktikos vertinimą, individualius tyrimus dėl vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimų; teikia rekomendacijas bei pastabas dėl nepakankamo dėmesio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimui; inicijuoja diskusijas įvairiais vaikus liečiančiais klausimais.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė tiria fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės, savivaldybių institucijų ir pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, bei priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą.
 

Paramos vaikams centras
Latvių g. 19A, Vilnius

Šeimyniškių g. 3A, Vilnius

Tel. 8 611 43567

El. paštas: pvc@pvc.lt

 

  • Teikia nemokamą kompleksinę pagalbą nuo emocinio, fizinio ir seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimos nariams: teikiama psichologinė, socialinė, psichiatrinė ir teisinė pagalba.
  • Atlieka teisines vaikų apklausas specialiai įrengtame Vaikų apklausos kambaryje, padeda vaikams ir šeimoms pasirengti teisinėms procedūroms.
  • Organizuoja mokymus, profesinės priežiūros grupes, konsultacijas, leidžia metodinę medžiagą specialistams, dirbantiems su vaikais, patyrusiais smurtą.
  • Skatina tarpžinybinį specialistų bendradarbiavimą. Dalyvauja sudarant pagalbos vaikams ir šeimoms planus. Vykdo tarpžinybinio bendradarbiavimo mokymus švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo specialistams.
  • Vykdo prievartos prieš vaikus prevenciją ir intervenciją;
  • Teikia psichologines paslaugas gyventojams ir organizacijoms.

 

Organizacijos, teikiančios pagalbą kituose miestuose:

Valstybės garantuojama teisinė pagalba savivaldybėse
(kontaktų teirautis savivaldybių administracijose arba www.teisinepagalba.lt);

 

Savivaldybių Vaikų teisių apsaugos tarnybos skyriai (VTAS)
(kontaktų teirautis savivaldybių administracijose arba www.socmin.lt)

 

Policijos komisariatai
Veikia kiekviename mieste ir rajone. Kontaktų ieškoti: www.policija.lt
Bendrasis pagalbos numeris 112

 
Psichologinės – pedagoginės tarnybos veikia kiekviename mieste
(kontaktų ieškokite Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro puslapyje http://www.sppc.lt/index.php?645720497)

 

Pagalba internetu arba telefonu:

Vaikų linija
www.vaikulinija.lt (į laiškus atsako per 3 dienas), tel. 111 161 (11-21 val. kasdien)

 

Jaunimo linija
www.jppc.lt/draugas (į laiškus atsako per 3 dienas), tel. 8 800 28 888 (visą parą)

 

Vilties linija
http://paklausk.kpsc.lt, Tel. 116 123 (visą parą)

 

Statistika

 

Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 1 iš 5 vaikų Europoje nukenčia nuo seksualinės prievartos iki jiems sukanka 18 metų. 70-85 % atvejų vaikai nukenčia nuo jiems artimo ar gerai pažįstamo asmens. Vaiko seksualinis išnaudojimas gali trukti daugelį metų, kartais – iki pilnametystės. Skaičius VIENAS iš PENKIŲ gaunamas apibendrinus įvairius tyrimus, kuriuos Europos šalyse iniciavo ir įgyvendino Unicef, Tarptautinė darbo organizacija ir Pasaulio sveikatos orgnizacija. Rezultatai atskirose šalyse gali šiek tiek skirtis, bet esminių skirtumų nepastebima.

 

Seksualinė prievarta, kurios mastas atspindimas pateiktuose rezultatuose, apima seksualinį vaikų išnaudojimą šeimos rate ir artimoje aplinkoje, vaikų išnaudojimą pornografijai ir prostitucijai, vaikų gundymą internete ir seksualinį išnaudojimą bendraamžių rate. Įvertinus dabartinį pornografijos prieinamumą ir pasiekiamumą internete, skaičius VIENAS iš PENKIŲ galėtų ir išaugti.

 

Svarbu pastebėti, kad seksualinės prievartos paplitimo tyrimų duomenys skiriasi nuo teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos tarnybų skelbiamų išaiškintų atvejų statistikos. Taip yra dėl to, kad didelė dalis seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų lieka neatskleista ir teisiškai neištirta. Didelė dalis nukentėjusių prabyla apie patirtą seksualinę prievartą tik būdami suaugę.

 

Apibendrinus atliktus seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimo tyrimus Lietuvoje, rezultatai svyruoja nuo 3,5%-6% iki 31%. Rezultatai gali skirtis dėl tyrimuose naudojamų klausimų ir prievartos apibrėžimų.

 

Lansarotės konvencija

 

VAIKŲ APSAUGA NUO SEKSUALINIO SMURTO IR IŠNAUDOJIMO

„Seksualinė prievarta prieš vaikus yra neatidėliotinas žmogaus teisių klausimas ir kova su tai turi  būti politinis prioritetas (Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras, 2011).

 

„Jokia prievarta prieš vaikus nėra pateisinama; visų smurto formų prieš vaikus galima išvengti“ (JT studija apie Smurtą prieš vaikus, 2006).

 

Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos dar žinoma kaip Lansarotės konvencija išsamiai kriminalizuoja visų rūšių seksualinę prievartą prieš vaikus. Ji nustato, kad Europos šalys turi priimti įstatymus ir imtis priemonių užkirsti kelią seksualiniai prievartai, apsaugoti vaikus aukas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus.

 

Ši konvencija tai, išsamiausias ir pažangiausias Europos standarto dokumentas, veikiant prieš seksualinę prievartą prieš vaikus. Aiškiai apibrėžia sąvokas – „vaikas“;  „seksualinis išnaudojimas“; „seksualinė prievarta“; „auka“. Konvencijoje numatyti , taip vadinami, pažangūs “4 P”: prevencija, apsauga, persekiojimas ir tarpžinybinio požiūrio skatinimas. (prevent, protect, prosecute, promote).

 

Lansarotės konvencija Lietuvoje:

 

  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 16–17 d.d. pasitarimo protokolu Nr. 49 pritarė šios konvencijos įgyvendinimo tarpinstituciniam veiksmų planui.
  • Lietuvos Respublikos Seimas Lansarotės konvenciją ratifikavo 2012 m. lapkričio 6 d.;
  • 2013 m. balandžio 9 d. Lietuva oficialiai perdavė Europos Tarybos Generaliniam sekretoriatui Lansarotės konvencijos ratifikavimo dokumentus;
  • Pagal Lansarotės konvencijos 45 straipsnį, konvencija įsigaliojo praėjus trims mėnesiams nuo jos deponavimo dienos t.y. 2013 m. rugpjūčio 1 d.

 

 

Maždaug VIENAS iš PENKIŲ vaikų tampa seksualinio smurto auka. Šiam vaikui reikia paramos. TU gali jam padėti. Seksualinis smurtas pasireiškia įvairiomis formomis, tame tarpe ir seksualine prievarta vaiko šeimos rate, vaikų prostitucija, pornografija, vaikų tvirkinimu ir seksualiniu priekabiavimu prie vaikų internete. Lanzarotės konvencija nustatė priemones, kurios yra būtinos seksualinio smurto pries vaikus sustabdymui. Šios priemonės turi būti taikomos jau dabar.

 

Maždaug VIENAS iš PENKIŲ vaikų tampa seksualinio smurto auka. Šį vaiką prislegia baisi paslaptis. TU gali būti tas, kuris išklauso ir padeda. Daugeliu atvejų vaikai smurtą patiria iš žmonių, kuriuos jie gerai pažįsta ir jais pasitiki. Seksualiai išnaudoti vaikai dažnai atsitveria tyla, nes jie jaučia gėdą, kaltę ir baimę. Kai kurie vaikai smurto aukomis tampa būdami tokie maži, kad jie net nesupranta, kas su jais vyksta. Mes turime užtikrinti, kad vaikai žinotų, kur ir kaip ieškoti pagalbos, ir mes turime būti pasiruošę jiems padėti.

 

Maždaug VIENAS iš PENKIŲ vaikų tampa seksualinio smurto auka. Šie vaikai yra pasimetę. Tu gali būti tas, kuris nukreipia vaiką tinkama linkme. Seksualinį smurtą patyrę vaikai kenčia žymiai daugiau negu tik fizinius sužalojimus: jų psichinė sveikata taip pat gali būti pažeista, o pasitikėjimu grįsti santykiai su suaugusiaisiais – sunaikinti. Vaikai, seksualinio smurto aukos, turi teisę į teisingumą ir tinkamą psichologinį ir medicininį gydymą.

 

 

Socialinę
kampaniją
vykdo:
Socialinę kampaniją

remia:

 

 

 

 

Socialinę
kampaniją
palaiko: