Informacija tėvams ir specialistams

 

Kas yra sekstingas?

 

Sekstingas (angl. sexting) – tai angliškų žodžių „sex“ ir „texting“ junginys. Sekstingas – atvirai seksualaus turinio žinučių, apnuogintų ar nuogų kūnų nuotraukų, filmukų siuntimas ar gavimas naudojantis mobiliuoju telefonu, kompiuteriu ar kita skaitmenine priemone.

 

Šis terminas ir reiškinys yra dar pakankamai naujas ir siejamas su informacinių technologijų vystymusi ir įsigalėjimu kasdieniame gyvenime. Sekstingas suaugusiųjų tarpe gali būti toleruotinas, jei abi komunikuojančios pusės tokiam elgesiui pritaria, tačiau, kai siunčiamos ar platinamos nuogo ar pusnuogio vaiko ar paauglio nuotraukos – tai nusikaltimas, net jeigu tas, kuris platina, yra pats vaikas (t.y. asmuo iki 18 m.).

 

Sekstingas yra dažna problema vaikų ir paauglių gretose, nors nustatyti jos mastą nėra lengva. Įvairūs tyrimai, atlikti užsienio šalyse, rodo, kad 1 iš 5-10 paauglių siuntė kitam žmogui seksualias savo nuotraukas internetu. Be to, 1 iš 3-8 paauglių gavo tokių nuotraukų internetu. Jei pridėtume seksualinio turinio žinutes, skaičiai būtų dar didesni.

 

Abiejų lyčių atstovai gali įsitraukti į tokios informacijos siuntimą, gavimą ar jos skleidimą.

 

Sekstingo priežastys

 

Vaikai, paaugliai į sekstingą įsitraukia dėl įvairių priežasčių:

 

  • Jiems atrodo, kad visi taip daro.
  • Jaučia spaudimą įrodyti savo seksualumą.
  • Nerimauja, kad kiti jį/ją palaikys droviu/-ia, neseksualiu/-ia ar net šaltu/-a, jei to nepadarys.
  • Laukia pripažinimo, patvirtinimo iš kito žmogaus.
  • Tai galimybė išjuokti kitą ar atkeršyti.
  • Bendrauja su draugu ar drauge per atstumą arba turi internetinį draugą ar draugę ir jiems bendraujant kyla noras turėti seksualinį ryšį.
  • Yra įsimylėjęs/-usi ir visiškai pasitiki kitu žmogumi.
  • Mano, kad seksualios nuotraukos ar žinutės suteikia galimybę susipažinti ir išlaikyti santykius.
  • Yra bauginamas, persekiojamas, šantažuojamas ar kitaip verčiamas siųsti nuotraukas, filmukus ar žinutes.
  • Jaučiasi kaltas, jei nedaro kažko, ko prašo draugas ar draugė.
  • Negali atsispirti, kai įkyriai prašo, įtikinėja, negali pasakyti „ne“.
  • Didžiuojasi savo kūnu ir nori jį parodyti kitiems.
  • Tai atrodo smagu, juokinga, nori nustebinti žmogų, su kuriuo bendrauja internetu.

 

Sekstingo pasekmės

 

Sekstingas vaikų ir paauglių atžvilgiu beveik visuomet išvirsta į patyčias. Kadangi tai yra internetinės patyčios, jos yra mažiau pastebimos nei kitos potencialios rizikos vaikui. Greitas seksualinio pobūdžio žinutės ar nuotraukos plitimas, didelis gavėjų skaičius, greitas grįžtamasis ryšys bei komentarai suteikia galios pojūtį sekstingo iniciatoriui, o aukai – emocinių kančių.

 

Dėl sekstingo patiriantiems patyčias vaikams ir paaugliams būdingas baimingumas, savigrauža, žemas savęs vertinimas ir depresinės mintys. Aukai būna sunku susikaupti mokykloje, o tai paveikia mokymosi rezultatus. Nukentėję vaikai ir paaugliai yra labiau linkę bėgti iš pamokų, ryškėja kitos su mokymusi susijusios problemos. Taip pat dažnėja asmeniui žalingas elgesys, pvz., narkotikų vartojimas ar pjaustymasis. Kraštutiniais atvejais patyčios internete gali privesti prie savižudybės (Vandebosch ir kt. 2012; Mishna ir kt. 2009; Tokunaga 2010).

 

Kaip padėti vaikams ir paaugliams apsisaugoti nuo sekstingo?

 

Vaikams ir paaugliams įdomu kalbėtis apie seksą, domėtis tuo brendimo metu. Internete gausu įvairios žalingos informacijos, tame tarpe ir patarimų, kaip geriau įvaldyti sekstingo meną. Paaugliams gali stigti kritinio mąstymo, jie gali paklusti spaudimui arba sekti rizikinga mada. Kartą į internetinę erdvę patalpinta nuotrauka gali nesuvaldomai išplisti ir būti patyčių ar apkalbų objektu. Auka apie šį procesą gali nesužinoti visai arba tik pavėluotai ir beveik niekada neturi galimybių ką nors iš esmės pakeisti.

 

Vaikai ir paaugliai vengia apie savo neigiamą ar gąsdinančią sekstingo patyčių patirtį kalbėtis su tėvais ar artimais suaugusiaisiais, o tai savo ruožtu padaro juos dar labiau pažeidžiamus ir atstumtus. Seksualumo tema neturėtų būti tabu tema šeimoje ar mokykloje. Tik kalbant ir įspėjant apie galimus pavojus, diskutuojant su vaikais bus įmanoma labiau juos apsaugoti bei mokyti apsisaugoti.

 

Ką turėtų žinoti rūpestingi suaugusieji apie sekstingą?

 

  • Pasikalbėkite su vaiku/-ais apie sekstingą – tai viena iš svarbių temų kiekvienoje šeimoje ar klasėje. Kuo daugiau rizikų vaikai ir paaugliai žinos, tuo mažiau tikimybės, kad jie paklius į bėdą.
  • Pabrėžkite vaikams, kad labai atsargiai ir apgalvotai atrinktų, kurias nuotraukas nori siųsti savo draugams ar viešinti portaluose, socialiniuose tinkluose. Kartą paviešinta nuotrauka jiems nebepriklauso. Paklauskite vaiko, kaip jis jaustųsi, jei jo seksualią nuotrauką pamatytų jo mokytojai, treneris, kaimynai, teta ar gydytojas.
  • Pakalbėkite su vaikais ir paaugliais apie bendraamžių spaudimą, parodykite, kad suprantate, kaip svarbu turėti draugų ir būti priimtam, bet taip pat, kaip kartais dėl noro patikti galima prisidaryti sau rimtos bėdos. Paskatinkite juos visada priimti tik pozityvius sprendimus savo gerovės ir ateities atžvilgiu bei priminkite jiems, kad net didžiausias spaudimas iš bendraamžių yra lengviau pakeliamas negu visos mokyklos ar visuomenės pajuoka ar patyčios.
  • Ugdykite vaikų savigarbą, rodydami jiems teigiamą dėmesį, išklausykite juos, atsižvelkite į jų nuomonę.
  • Priminkite vaikams apie jų asmeninę atsakomybę. Pabrėžkite, kad visada pats vaikas gali nuspręsti, ar įsitraukti į sekstingą ar ne. Pakalbėkite apie konkrečias situacijas, pavyzdžiui: ką jis/ji darytų, jeigu gautų kito vaiko ar paauglio nuogo ar apnuoginto kūno nuotrauką? Patarkite tokias nuotraukas iškart ištrinti, nes jų tolesnis platinimas reiškia užsiėmimą pornografijos platinimu ir patyčiomis, o tai jau yra įstatymo pažeidimas.
  • Informuokite vaikus/paauglius, kad jei jiems ar jų pažįstamiems nutiko bėda, susijusi su sekstingu, pirmiausia jie turėtų kreiptis į socialinių tinklų administratorius ir pagalbos į artimiausius žmones, nes tokie žeidžiantys ir skaudinantys veiksmai nukreipti prieš bet kurį vaiką turi būti sustabdyti, o artimieji tikrai gali padėti ištverti sudėtingą procesą bei pasekmes.

 

Kas yra socialiniai tinklai ir kaip jie veikia?

 

Domantas Širvinskas – mokymų centro EduMint bendraįkūrėjas ir agentūros Social Mint vadovas, su komunikacija internete dirbantis virš aštuonerių metų, Facebook rinkodaros mokantis daugiau nei metus. Analitinių sugebėjimų įgavo taikomosios fizikos studijose, o įkvėpimų semiasi keliaudamas po Aziją ir Pietų Ameriką.

 

Bendras jų bruožas – žmonės ir prekės ženklai, vienas su kitu siejasi įvairiais ryšiais (iš čia žodis „tinklas“). Tie ryšiai nusako, kieno turinį kiekvienas vartotojas matys. Viskas labai paprasta: jei mano draugas pasidalino nuotrauka, aš ją pamatysiu. Jei žmogus, kurio nepažįstu, pasidalino nuotrauka, turinio greičiausiai nematysiu (nebent specialiai pasirinkau jį sekti). Vėliau vyksta interakcija su šiuo turiniu: galiu juo pasidalinti („share“) ant savo sienos, galiu dalyvauti diskusijoje apie jį (t.y. palikti komentarą, „comment“) arba tiesiog į jį sureaguoti vieno mygtuko paspaudimu (kartais tai tik „like“, kartais galiu rinktis iš skirtingų emocijų – „like“, „love“, „wow“, „haha“ ir t.t.).

 

Facebook

Tai populiariausias tinklas, kuriuo naudojasi beveik visa Lietuva. Jame galima dalintis įvairaus tipo turiniu (nuotraukomis, video, animacijomis, nuorodomis), žaisti žaidimus, bendrauti uždarose ar atvirose grupėse, sukurti puslapį savo prekės ženklui ar organizacijai.

 

Su kiekviena žinute vartotojas gali pasielgti trejopai: į ją sureaguoti (like, wow, haha, ir t.t.), pakomentuoti arba pasidalinti. Kiekvienas iš šių veiksmų yra skaičiuojamas ir yra laikomas žinutės svarbumo matu. Natūralu, kad kuo žinia svarbesnė, tuo ja pasidalins daugiau žmonių. Pasidalinus žinute, visada nurodomas jos originalus autorius.

 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad reakcijos gali komunikuoti skirtingas emocijas: nuo teigiamų iki neigiamų:

Tai padeda lengvai, vienu mygtuko paspaudimu, išreikšti jausmus apie parašytą žinutę.  Taigi svarbu ne tik sureagavusių žmonių kiekis, bet ir tai, kiek kartų kuri emocija panaudota.

 

Rašant žinutę, galima pasirinkti jos privatumą: vieša („public“), draugams („only friends“), tik man („only me“) arba pasirinktai auditorijai („custom“). Pastaruoju atveju žinutę galima rodyti tik daliai savo draugų. Arba atvirkščiai – konkrečiai žmonių grupei jos nerodyti (pavyzdžiui tėvams arba mokytojams). Net jei kas nors pasidalins žinute ant savo sienos, šie privatumo nustatymai galios ir toliau, taigi užblokuoti žmonės jos vistiek nematys. Tai labai svarbus Facebook saugumo aspektas, kurį privalo įsisavinti ne tik tėvai, bet ir vaikai.

 

Facebook’e galima susirašinėti ir asmeninėmis žinutėmis arba keliais draugais vienu metu. Tai „Messenger“ funkcija.

 

Dar vienas bendravimo būdas – grupės („groups“). Jos gali būti viešos (naudojama įvairių mažų bendruomenių komunikacijai – pvz. klasiokų grupė) arba privačios. Pastarosios grupės dažniausiai turi visišką atskirtį nuo į ją nepakviestų žmonių.

 

Jaunimas Facebook’u naudojasi gan atsakingai, nes žino, kad jame yra mokytojai, tėvai ir didelis draugų ratas. Čia dažniausiai keičiamasi praktine informacija, diskutuojama apie namų darbus ar kitas svarbias veiklas, dalinamasi informacija apie įvykius ar renginius. Tai mažiausiai rizikingas socialinis tinklas.

 

Instagram

Šis tinklas labiausiai orientuojasi į fotografijas ir video turinį, egzistuoja daugybė programėlių, kurios leidžia apdoroti savo padarytas nuotraukas: uždėti filtrus, tekstus, pieštinius elementus, video turinį montuoti ar animuoti. Tradiciškai susiklostė, kad Instagram’as labiau orientuotas į į save nukreiptą turinį: asmenukes, draugų nuotraukas ir pan. Čia žmonės jungiasi mažiau glaudžiais drugystės ryšiais, nei Facebook’e. Dažnai žmonės vieni kitus seka tiesiog dėl įdomaus jų talpinamo turinio, nei dėl realių asmeninių santykių. Tai padeda pasaulio pažinimui, tačiau gerokai sumažina privatumą.

 

Instagram žinutė yra labai panašios struktūros kaip Facebook’e: paveikslėlis ir jo aprašas. Žmonės reaguoja spausdami „patinka“ (čia yra tik vienas reakcijos tipas), komentuodami arba dalindamiesi.

 

 

Instagram’e nėra galimybės keisti žinučių privatumą. Tai tinklą padaro dar atviresniu.

 

Nauja, palyginti neseniai pristatyta funkcija – Instagram Stories. Tai pranykstantis turinys: įkelta istorija ištrinama po 24 valandų. Taigi vartotojai skatinami dalintis labiau emocinėmis, nei ilgalaikę vertę nešančiomis nuotraukomis ar video įrašais. Šioje programėlės skiltyje turinys keliamas dar mažiau atsakingai, kadangi jis nėra archyvuojamas.

 

Instagram’as dėl privatumo nustatymų nebuvimo ir pranykstančio turinio yra antras pagal rizikingumą socialinis tinklas.

 

SnapChat

Naujausias, ypatingai dideliu greičiu populiarėjantis tinklas, ypač mėgiamas jauniausiųjų vartotojų. Jo pagrindinis išskirtinumas – privačiai, tik vienam ar keliems išrinktiems draugams siunčiamas turinys, kuris ištrinamas iš telefono ir niekaip nearchuvuojamas, nuotrauką ar video peržiūrėjus tik kartą. Dėl tokio dinamiškumo, šio tinklo naudotojai turinį siunčia jausdami mažiausią atsakomybę. Manydami, kad turinys yra saugiau ištrinamas, vartotojai čia kartais suigundo siųsti ir erotinį ar kitą netinkamą platinti turinį. Problema tame, kad yra būdų kaip apeiti šį funkcionalumą ir tą turinį išsaugoti į atminti ir vėliau su juo pridaryti autoriui žalos.

 

SnapChat išskirtinumas – ypač didelis rinkinys įrankių, leidžiančių papildyti padarytą nuotrauką. Ypač populiarios yra „lenses“ – savo veido papildymas įvairiais objektais ar filtrais. Sudėtingi algoritmai atpažįsta, kurioje vietoje yra vartotojo akys, nosis, burna ir prie to pritaiko animaciją:

 

Tai išties puikus būdas pasilinksminti.

 

Šiame tinkle taip pat yra Instagram’ui analogiška Stories funkcija.

 

SnapChat, dėl savo bendravimo artumo ir privatumo iliuzijos, yra pats rizikingiausias iš populiariausųjų tinklų. Jo sukontroliuoti techninių galimybių beveik nėra, todėl kalbant su vaikais apie jo naudojimą, kontrolės įvesti nepavyks. Vienintėlis būdas užkirsti kelią nemaloniems įvykiams – išmokyti atskirti rizikingą elgesį nuo tinkamo.

 

Viename straipsnyje labai sunku pateikti visus tokio sudėtingo socialinio tinklo aspektus. Geriausias būdas, kaip suprasti jų veikimą – paprašyti paties vaiko, nesikesinant į jo privatumą, parodyti, kaip jie veikia, kas jam tuose tinkluose patinka labiausiai.


Ką daryti, jei sužinote apie sekstingą? 

 

  1. Vaiko saugumo užtikrinimas. Susisiekite su tinklapio administratoriumi (pavyzdžiui, Facebook, Youtube ir pan.), kad jis išimtų nuotrauką, kurioje yra nuogas / apsinuoginęs vaikas ar paauglys. Prisiminkite, kad vaiko iki 18 metų nuogo ar apnuoginto kūno nuotraukų, filmukų platinimas yra įstatymo pažeidimas.
  2. Pastebėję tai, užpildykite formą www.draugiskasinternetas.lt.
  3. Paskatinkite vaikus/paauglius blokuoti įtartino turinio žinučių siuntėjus.
  4. Emocinės pagalbos suteikimas vaikui. Jūs arba specialistai turėtų pasikalbėti su vaiku apie tai, kaip jis jaučiasi, padėti atlaikyti patyčias, jei jos kilo, stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis, didinti atsparumą bendraamžių spaudimui, suteikti kuo daugiau žinių apie sekstingo rizikas, pasekmes ir kaip saugiai bendrauti internetu.

 

Seksologas Viktoras Šapurovas apie sekstingą

 

Kaip greitai informacinės technologijos vystosi ir keičia mūsų gyvenimą. Net ir prieš 10 metų sunku buvo tai numatyti.

 

Sekstingo reiškinys taip pat labai naujas, bet jau spėjo užimti nemenką vietą paauglių komunikacijoje. Kai kas iš jų siuntinėja savo nuogas nuotraukas mylimajam žmogui. Kiti tas nuotraukas platina. Iš tikrųjų žmogaus išsiųsta nuotrauka jau jam nebepriklauso. Galbūt didžiausios komplikacijos įvyksta, kai meilės ryšys pasibaigia. Kai po malonios draugystės, vienas iš partnerių atstumia kitą, tas kitas gali blogai jaustis. Platinti gautas nuogas nuotraukas yra saldus kerštas. Kitas dalykas – kartais nuogos nuotraukos siunčiamos ar gautos laikomos mobiliajame telefone kaip seksualumo įrodymas. Paaugliai, ypač vaikinai pasižymi aktyviu seksualumu. Jiems bet kas susijęs su seksualumu yra jaudinantis dalykas. Paaugliai ieško draugų palaikymo norėdami įsitvirtinti grupėje, įrodydami savo pranašumą, konkuruodami su kitais kad ir dėl panelės.

 

Didelė problema mūsų visuomenėje instrukcijų neskaitymas. Kad ir suaugę mažai įsigilina į bankų, kitų įstaigų ir tinklapių perspėjančius tekstus, kuriuos pasirašo. Ilgi tekstai vargina, bet jie sukurti MŪSŲ SAUGUMUI. Vaikai ima iš mūsų pavyzdį ir panašiai elgiasi su savo intymia informacija negalvodami apie pasekmes. Žmogui paprastai pilnumoje susiformuoja atsakomybės jausmas tik apie 25 metus. Taigi penkiolikmetis pagautas emocijų ir greičio neretai pasielgia neatsakingai.

 

Viena iš auklėjimo funkcijų yra ribų vaikui nustatymas ir jų užtikrinimas. Galima liūdnai pajuokauti, kad, jei tėvai neišmokino vaiką jausti ribas, kad leidžiama, kas ne, tai jam užaugus ribas nustatys kalėjimas. Tėvų nustatomos ribos vaiką saugo nuo bėdų, tolimesnių neigiamų pasekmių gyvenime. Pastebėtas sekstingas yra pagrindas tėvams gerai pasiruošus ir aptarus tarpusavyje, perkalbėti su vaiku. Pirmiausia reikia aiškinti, didinti vaiko atsakomybės suvokimą. Prireikus tenka riboti naudojimąsi elektroninėmis priemonėmis.